I.Degutienė nemato būtinybės rengti neeilinę Seimo sesiją

Seimo pirmininkė Irena Degutienė teigia nematanti būtinybės parlamentarams rinktis į neeilinę sesiją.

„Pagal Seimo statutą, neeilines sesijas šaukia Seimo pirmininkas ne prezidento patarėjo, o ne mažiau kaip 47 Seimo narių siūlymu. Seimo pirmininkė tokio siūlymo nėra gavusi ir nemato jokios būtinybės šiuo metu šaukti neeilinę sesiją“, - antradienį BNS sakė I.Degutienės atstovas spaudai Juozas Ruzgys.

Apie neeilinės parlamento sesijos surengimą antradienį užsiminė prezidentės patarėja Virginija Būdienė. Anot jos, toks reikalas gali kilti Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

„Seimas turės arba nustatyti laikinąją tvarką, arba skubiai pakeisti įstatymą. Neatmestinas netgi neeilinės Seimo sesijos sušaukimas, nes šiaip Seimo nariai į plenarinį posėdį dabar rinksis tik kovo pradžioje“, - antradienį interviu Žinių radijui sakė V.Būdienė.

I.Degutienė savo ruožtu priminė, kad Seimo statutas numato, jog po KT nutarimo paskelbimo per vieną mėnesį Seimo Teisės departamentas parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikia siūlymus dėl šio nutarimo įgyvendinimo. Šis ne vėliau kaip per du mėnesius nuo KT nutarimo gavimo Seime tai apsvarsto.

Jeigu Seimo priimtas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas arba kitas paskirtas komitetas ar darbo grupė ne vėliau kaip per keturis mėnesius turi parengti ir pateikti Seimui svarstyti Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pakeitimo projektą.

„Kol šios institucijos neapsvarstė ir nepateikė savo išvadų bei pasiūlymų, nėra Seimui dėl ko rinktis“, - tvirtino I.Degutienė.

Konstitucinis Teismas praėjusį ketvirtadienį paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.

Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.