I.Degutienė: mes ne liberalų partija

Seimo pirmininkė Irena Degutienė pabrėžia, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimai verčia partiją atsigręžti į konservatoriškų ir krikščioniškų vertybių gynimą, o liberalizmą palikti kitoms partijoms.

– Praėjusį šeštadienį, paskelbus rinkimų partijoje rezultatus, atrodėte linksmesnė ir laimingesnė nei nugalėtojas premjeras Andrius Kubilius. Kodėl?

– Aš šiaip buvau geros nuotaikos aną šeštadienį. Labai džiaugiausi, kad sugebėjome per tą rinkimų kampanijos mėnesį išjudinti partijos skyrių gyvenimą. Tikrai, kiek esu partijoje, netgi per pasiruošimą savivaldos ar Seimo rinkimams nebuvo tokio sujudimo.
Kitas dalykas – duotas signalas žmonėms, kad kiekvienas iš jų turi teisę išreikšti savo pozicijas, nebijoti savo nuomonės pasakyti. Susitikimuose su partijos nariais pamačiau, kad žmonės buvo nuoširdžiai nustebę, jog atvažiuoji, kalbiesi su jais, klausi jų nuomonės. Tas politinio partijos gyvenimo išjudinimas man buvo labai prasmingas. Todėl ir džiaugiausi, kad šitaip viskas įvyko.

– Bet ši rinkimų kampanija apnuogino kai kuriuos dalykus TS-LKD partijoje, pavyzdžiui, kad egzistuoja skirtingos srovės, skirtingi požiūriai.

– Taip, sutinku, apnuogino. Iš tikrųjų, partija laikosi vienos ideologijos. Tačiau joje esama skirtingų požiūrių. Vieni partijos nariai laikosi labiau liberalesnių pažiūrų, kiti – labiau vertybinių. Paskaičiavau – TS-LKD turi šešis dėmenis. Tai konservatoriai, krikščionys demokratai, tautininkai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvę Demokratų partijos ir buvę Nepriklausomybės partijos nariai. Taigi, didelis spektras. Tikras nuomonių ir požiūrių miksas.

Bet dėl to nėra nieko smerktina. Atvirkščiai – partijos stiprybė yra demokratiškumas, atvirumas diskusijoms ir geriausio problemų sprendimo kelio paieškos.

– Partija pirmiausia asocijuojasi su partine drausme, politine disciplina. Ypač kai partija yra valdžioje, kai reikia ypatingos vienybės remiant savo Vyriausybę. Kai partija valdžioje, paprastai stengiamasi jos viduje nesiimti jokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti partijos pozicijoms, tam būtinajam stabilumui. Nesutinkate, kad jūsų sprendimas eiti konkuruoti su A.Kubiliumi galėjo smarkiai pakenkti partijos stabilumui?

– Sutinku, kad tai buvo išbandymas, iššūkis partijai. Bet, kaip matote, egzaminą išlaikėme. Jeigu jau sugalvojome tokią demokratijos šventę, jeigu jau norėjome tikrų, demokratiškų rinkimų, turėjo būti sudarytos sąlygos partijos nariams realiai pasirinkti, o ne rinkti, kaip sovietiniais laikais, iš vieno kandidato. Todėl buvo būtina reali alternatyva. Ir gerai, kad ji buvo. Demokratijos šventė įvyko, pasirinkimas laimingai ir demokratiškai padarytas.

– Ar negalėjo ta demokratijos šventė pavirsti partijos laidotuvėmis, nes nepatenkinti rinkimų rezultatais gali bandyti ją sugriauti?

– Ne, absoliučiai ne. Kitose Vakarų valstybėse demokratiškai rinkti partijos vadovą nėra joks stebuklas. Partinė konkurencija būna labai intensyvi. Pažiūrėkit, kas darėsi prieš 2008 m. prezidento rinkimus Jungtinėse Valstijose. Ten Demokratų partija ilgai rinkosi iš kelių kandidatų, kol galų gale teko rinktis iš Hillary Clinton ir Baracko Obamos. Demokratiškai pasirinko pastarąjį ir laimėjo prezidento rinkimus. Atrodė, kad tas pasirinkimas galėjo sukelti kokių nors konfrontacinių problemų pačioje partijoje. Anaiptol! H.Clinton dabar dirba ranka rankon su B.Obama ir Demokratų partija visiškai nesužlugo, bet netgi, sakyčiau, sustiprėjo. Mes irgi turime prie tokių dalykų priprasti. Tokie dalykai pagyvina gyvenimą pačioje partijoje.

– Užsiminėte, kad TS-LKD pirmininko rinkimai buvo lyg pirmas blynas, šiek tiek prisvilo. Ką turėjote galvoje?

– Kai kuriems partijos nariams buvo sunku suvokti, kaip galima konkuruoti tarpusavyje dviem politikams iš tos pačios partijos. Nieko nepadarysi, tai jau mūsų mąstymo stereotipai. Per rinkimų kampaniją teko pastebėti, kad tam tikri demokratiniai procesai suvokiami nepakankamai. Per tą nesupratimą buvo kai kurių partijos narių iš A.Kubiliaus stovyklos ne visai adekvačių reakcijų. Jie tą konkurenciją suvokė kaip kokį brolžudišką karą. Bet juk tikrai nebuvo jokio karo. Buvo normalūs demokratiniai procesai.



Manau, jog labai gerai, kad viskas įvyko taip, kaip įvyko. Po poros metų vėl bus partijos pirmininko rinkimai ir žmonės partijoje, tikiuosi, jau nebe taip skausmingai reaguos į demokratinio pasirinkimo galimybę. Gal ir tų kandidatų bus daugiau.
O šįkart buvo visiškai natūrali ir visiškai sveika konkurencija. Aš negaliu būti A.Kubiliumi, o A.Kubilius negali būti I.Degutiene.

– Kaip manote, už kurį iš jųdviejų balsavo profesorius Vytautas Landsbergis, ilgą laiką buvęs konservatorių vedliu?

– Manau, kad jis išvis nedalyvavo balsuojant. Bet kuriuo atveju, nespekuliuočiau, kas už ką balsavo. Aš tik žinau, už ką pati balsavau (šypsosi).

– Dabar visi bando spėlioti, kaip pirmininką perrinkusiai TS-LKD seksis per 2012-ųjų Seimo rinkimus. Sutinkate su A.Kubiliaus optimizmu, kad partijai gali labai neblogai pasisekti, o galbūt ji ir laimės rinkimus?

– Manau, kad partija pasirodys tikrai neblogai. Pirmiausia, mes dar turime laiko. Yra beveik pusantrų metų iki Seimo rinkimų. Didelis pliusas, kad po truputį atsigauna ekonomika, todėl galima tikėtis, kad iki kitų metų Seimo rinkimų žmonės pajus realius to atsigavimo požymius.

Būtų, aišku, skaudu, jeigu padarius visus tuos nepopuliarius, labai sudėtingus darbus, kad valstybė būtų išvesta iš ekonominės krizės, kas nors kitas nuskintų laurus. Bet netikiu pesimistiškiausiais scenarijais. Manau, mūsų rinkėjai yra protingi ir racionalūs, jie turėtų realiai įvertinti politikus ir partijas pagal atliktus darbus.

– Tuoj po partijos pirmininko rinkimų užsiminėte, kad A.Kubilius dabar turės labiau įsiklausyti į tą partijos dalį, kuri balsavo už jus. Jūs tikite, kad A.Kubilius geba įsiklausyti į kitokią nuomonę?

– Aš turiu vilties, kad jis kalbėsis, įsiklausys, išgirs. Beje, prieš rinkimus jis pats tą sakė, kad kalbėsis su partijos kolegomis, stiprins bendruomenes, įsiklausys į jų siūlymus. Turiu vilties, kad A.Kubilius tesės rinkimų pažadus.

– Galbūt nepatenkinti rinkimų rezultatais dabar pradės bėgti iš partijos?

– Nemanau. Esu tikra, kad mūsų partija gana vieninga.

– Ar po šių rinkimų TS-LKD nuo liberalesnio kelio suks labiau vadinamuoju vertybiniu, radikalesniu?

– Visada reikia ieškoti balanso. Nesakiau, kad partija taps radikalesnė. Bet vertybių užmiršti nevalia. Todėl ir sakau, kad reikia ieškoti sveikos pusiausvyros tarp įvairių dešiniųjų pažiūrų, kurių kupina mūsų partija.

Pabrėžiu, kad Tėvynės sąjunga nėra liberalų partija.

– Bet juk esate vienoje koalicinėje valtelėje su liberaliomis partijomis. Tai priverčia TS-LKD vykdyti kiek liberalesnę politiką. Tai turbūt neišvengiama dabartinėmis sąlygomis?

– Iš tikrųjų, šiuo metu reikia rasti tą kompromisą su liberalais. Bet ir jie juk daro tam tikrus kompromisus, daro nuolaidas TS-LKD tuose dalykuose, kai yra labiau vertybinis požiūris.

Kompromisai neišvengiami. Tačiau tai nereiškia, kad ideologiškai visa partija turime pasukti į liberalizmo pusę. Tai ideologijai atstovauja mūsų partneriai koalicijoje liberalai.


Šiame straipsnyje: DegutienėKonservatoriai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Būtent

Būtent portretas
,,Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimai verčia partiją atsigręžti į konservatoriškų ir krikščioniškų vertybių gynimą"... Tai va būtent.

Dubė

Dubė portretas
Pavers visišku davatkynu.

Rimas

Rimas portretas
Megztos beretes...
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių