I.Degutienė: kriminalizuoti sovietų ir nacių nusikaltimų neigimą - ne pats geriausias variantas

Seimo nustatytos bausmės už Sovietų Sąjungos ar nacistinės Vokietijos nusikaltimų Lietuvai neigimą arba jų šiurkštų menkinimą yra "ne pats geriausias" variantas, trečiadienį sakė parlamento pirmininkė Irena Degutienė.

Parlamentarai antradienį priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis, be kita ko, įtvirtinama, kad iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama asmenims, kurie "viešai pritarė SSSR ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką", taip pat sunkiems nusikaltimams, kuriuos įvykdė 1990-1991 metais agresiją prieš Lietuvą vykdę asmenys.

Baudžiamoji atsakomybė pagal įstatymą taip pat grės asmenims, kurie minėtus nusikaltimus neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta viešoji tvarka,

Už įstatymo pataisas balsavusi valdančiųjų konservatorių atstovė I.Degutienė sakė, kad įstatymo autorius galima suprasti, tačiau pasirinkta forma nėra pati geriausia.

"Tikrai sunku teisti tuos projekto autorius, žmonės, matyt, matė per tą skausmą, per tą išgyvenimą, galbūt ir per asmeninį šeimos išgyvenimą, ir dėl to buvo pasiūlytas toks variantas. Tačiau, mano manymu, tikrai ne pats geriausias", - Žinių radijui trečiadienį sakė I.Degutienė.

Politikės teigimu, tokio projekto autorius galėjo paskatinti jaunosios kartos nežinoimas apie svoietų nusikaltimus. Be to, anot I.Degutienės, prieš sovietų okupaciją kovojusiems disidentams didelį nerimą kelia genocidų bylų tyrimas.

Vis dėlto Seimo pirmininkė sakė, kad Lietuva yra demokratinė valstybė, kurioje negali būti "grasinimo principų"

"Be abejo, mes siekiame, kad Lietuva būtų demokratinė valstybė ir kad tie santykiai su visuomene turėtų būti demokratiniu principu grindžiami, o ne kažkokiu koviniu principu ar grasinimo principais. Iš tikrųjų mes jau gyvenome tokiame režime, ir puikiai prisimename, kad bijojai žodį pasakyti, bijojai kažkaip kitaip pasielgti", - sakė Seimo pirmininkė.

Pataisų iniciatoriai sako, kad Baudžiamasis kodeksas papildytas atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisę, kad turi būti užtikrinamas baudžiamumas už viešą pritarimą genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, atsisakymą šiuos nusikaltimus pripažinti ar didelį jų menkinimą.

Už Baudžiamojo kodekso pataisas balsavo ir konservatorių lyderis premjeras Andrius Kubilius.

Pataisos aiškinamajame rašte pranešama, kad atsakomybę už pritarimą totalitarinių režimų nusikaltimams, atsisakymą juos pripažinti ar didelį jų menkinimą jau yra numatę ir kitos ES šalys.

Čekija, Lenkija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą ir nacių, ir sovietų režimų įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą.

Austrija, Belgija, Slovakija, Vokietija, Prancūzija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą nacių įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą; minėtos valstybės ir Ispanija, Portugalija, Liuksemburgas, Rumunija, Šveicarija kriminalizavo pritarimą kitiems panašiems nusikaltimams, nekonkretizuojant jų vykdytojų, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą.