I.Degutienė atsiprašė dėl savo žodžių apie emigraciją

Seimo pirmininkė Irena Degutienė trečiadienį atsiprašė užsienyje gyvenančių lietuvių dėl savo žodžių apie emigrantus, tačiau teigė buvusi ne visai tiksliai suprasta ir pacituota.

„Sutinku su nuomone, kad iš konteksto išimtos atskiros mano pasisakymo nuostatos ir ypač straipsnio pavadinimas viename garsiame mūsų internetiniame dienraštyje nuskambėjo kaip apibendrintas kaltinimas visai naujajai emigrantų bangai, todėl tikrai nuoširdžiai atsiprašau lietuvybę emigracijoje puoselėjančių lietuvių, kuriuos toks apibendrinimas užgavo“, - trečiadienį Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė parlamento vadovė.

„Tikrai emigravusių lietuvių likimai yra labai skirtingi, emigracijos priežastys irgi skirtingos. Man čia tikrai gera pamoka, kad reikia kalbėti atsargiau, atidžiau, ypač tokia jautria tema“, - prisipažino politikė.

Kita vertus, ji teigė Seime surengtoje konferencijoje apie patriotizmą norėjusi pabrėžti, jog visi lietuviai turi prisiimti atsakomybę už savo tautos ir valstybės ateitį.

"Aš kaip Lietuvos pilietė tikrai kalbėjau nuoširdžiai, kalbėjau, kad tėvynės meilė, visų mūsų atsakomybė, pabrėžiu - visų, ne vien valdžios, kurios keičiasi, - atsakomybė už savo kalbą, tūkstantmetę savo valstybės istoriją, savo valstybės išsaugojimą, tai mums turi būti labai svarbu. Turi išlikti ir tai, dėl ko dešimtmetį bunkeriuose šalo ir badavo, miškuose galvas guldė mūsų pokario partizanai, dėl ko dešimtmečiais kalėjo mūsų disidentai, dėl ko kelios kartos kankinosi Sibiro lageriuose", - tvirtino I.Degutienė.
Ji apgailestavo, kad daliai Lietuvos piliečių emigracija pastaraisiais metais tampa lyg mada.

"Man labai liūdna, kad emigravimas dėl emigravimo, savo kalbos ar tėvynės niekinimas kai kuriuose mūsų visuomenės sluoksniuose tampa tiesiog mada, nes neva Lietuva kažkoks atsilikėlių kraštas, čia viskas blogai, čia lieka tik kvailiai gyventi, tokios šalies tikrai nebeliks. Toks mąstymas Lietuvai yra pražūtingas", - teigė Seimo pirmininkė.
„Suprantu, kad yra įvairių emigrantų, atsiprašydama emigravusių Lietuvos patriotų dėl jau minėto pasisakymo, tikiuosi, iš jo bus bent tiek naudos, kad mes - tiek išvykę, tiek likę čia - kiekvienas iškelsime tuos klausimus“, - trečiadienį kalbėjo I.Degutienė.

Anot jos, pagal tyrimus Lietuva nėra prasčiausia valstybės Europoje, juolab pasaulyje, bet pagal emigracijos mastus yra viena pirmaujančių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.
Spalio 27 dieną Seime vykusioje konferencijoje „Pilietiškumo ugdymas mokykloje: ar įmanoma paveldėti meilę tėvynei?“I.Degutienė teigė nesuprantanti, kaip žmonės ryžtasi palikti savo tėvynę dėl geresnio gyvenimo perspektyvos užsienio valstybėje ir dar gėdijasi kalbėti gimtąja lietuvių kalba.

„Man tas klausimas yra tikrai nesuprantamas, aš atsakymo sau neturiu, nes nelabai suvokiu, kaip vien tik finansiniu matu galima matuoti savo valstybės gyvenimą, ir kad vien tai, jog šiandien valstybėje yra sunku ir aš negaliu gyventi taip, kaip galėčiau užsienio valstybėje, dėl to aš turiu prarasti savo tautiškumą, savo kalbą, jos atsisakyti, integruotis į kitą visuomenę, kurioje, beje, yra labai sunku pritapti“, - parlamento vadovę tuomet citavo naujienų portalas delfi.lt.