Į tautinių mažumų švietimą bando pažvelgti be emocijų

Druskininkuose Lietuvos ir Lenkijos ekspertų grupė aiškinosi tautinių mažumų švietimo problemas. Lenkija kritikuoja naujas Lietuvos Švietimo įstatymo nuostatas, pagal kurias daugiau dalykų mokyklose bus dėstoma lietuvių kalba. Tuo metu lietuviai Lenkijoje sako, kad net ir dabar lenkai Lietuvoje turės geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.

Ekspertų darbo grupė sukurta po Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimo, kuris įvyko iškart po lenkų mitingo prie Prezidentūros prieš Švietimo įstatymą. Jame numatyta tautinių mažumų mokyklose daugiau dalykų dėstyti lietuvių kalba ir visiems nuo 2013-ųjų suvienodinti baigiamąjį valstybinės kalbos egzaminą.

Politikams viešojoje erdvėje besisivaidant kritiškomis nuomonėmis ir keliant įtampą, pasak Lietuvos ir Lenkijos darbo grupių vadovų, nutarta dirbti emocijas palikus už durų.

„Labai džiaugiuosi, kad šita ekspertų grupė susitiko ir tikiuosi, kad tai bus nuolatiniai susitikimai. Jeigu dvi valstybės, kurios turi kultūrinius ryšius, tautines mažumas, sugebėtų sukurti pavyzdinį tautinių mažumų ugdymo modelį, tai manau, kad laimėtų tiek Lietuva, tiek Lenkija“, – sako Lietuvos švietimo viceministras Vaidas Bacys.

„Informacijos apie Švietimo įstatymą turėjome užtektinai. Tačiau dabar svarbu argumentuotai ne per žiniasklaidą išsiaiškinti galimas naujų teisės aktų pasekmes. Svarbu išgirsti tėvų ir mokinių nuomones, bendruomenių nuotaikas, ir tai aptarti su ekspertais atmetus visas emocijas“, – teigia Lenkijos Nacionalinio švietimo viceministras Miroslawas Sielatyckis.

Lietuva, anot švietimo viceministro, lenkiškoms mokykloms žada skirti 20-čia procentų didesnius mokinio krepšelius, leista formuoti mažesnes klases nei kitose mokyklose.
Tuo metu Lenkijos lietuviai kai kuriose klasėse neturi net lietuviškų vadovėlių ir Punsko valsčiuje dėl nepakankamo finansavimo žadama uždaryti dar dvi lietuviškas mokyklas.

„Mes turime prastesnes sąlygas ir tai lemia švietimo, mokyklų finansavimas. Mūsų mokyklų 50 procentų buvo uždaryta, be Lietuvos paramos neišsilaiko Seinų „Žiburio“ mokykla, kur yra šimtas mokinių“, – tvirtina Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė.

„Susitiksime tiek, kol neatsakysime į klausimus. Mes diskutuojame ir dėl egzaminų, ir dėl ugdymo turinio, ar suvienodinti lietuvių kalbą nuo pirmos klasės, ar iš pradžių leisti įgyti tam tikrą tautinį identitetą, taip pat dėl mokyklų tinklo“, – sako V. Bacys.

„Mokyklose turėtų būti mažesni klasių komplektai, reikia atsižvelgti į kaimo vietovėse gyvenančias mažumas. Bet kartu turime atsižvelgti ir į demografines problemas. Ir lietuviams Lenkijoje, ir lenkams Lietuvoje privalu suteikti galimybę mokytis sava kalba“, – teigia M. Sielatyckis.

Kitas tarpvalstybinės ekspertų darbo grupės susitikimas numatytas po savaitės Varšuvoje.


Šiame straipsnyje: tautinės mažumosšvietimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Tuteisza litewska

Tuteisza litewska portretas
Linakam nereikia jokių argumentų. Tai - religiniai fanatikai, iki šiol šventai tikintys, kad "Dievas Lietuviškai nespranta". Jie reikalauja vieno - sukurti liankų autonomiją ir atplėti Vilnių nuo Lietuvos. JOKIŲ NUOLAIDŲ LIANKŲ FAŠISTAMS LIETUVIŲ KALBOS KLAUSIMU.

Kęstas

Kęstas portretas
Pasimokykime iš tautinių mažumų, kaip reikia ginti mūsų teises. Valdančiųjų universitetinė reforma verčia Lietuvą bedarbių teisininkų koncentracijos stovykla. Mūsų studentai tyli. Šaunuoliai, tautinių mažumų atstovai. Tokį tariamą šedevrą, šiandieninį Lietuvos tautinių mažumų švietimą reguliuojantį įstatymą, sunku sudarkyti. Juk jis suvienodina žinių patikrinimą, nesuvienodinus mokymosi programų. Kadangi studijų kaina pernelyg didelė, palyginus su Lietuvos gyvenimo lygiu, vyksta žiauri konkurencija dėl nemokamų vietų aukštosiose mokyklose. Tai reiškia, kad tautinėms mažumoms tyčia trukdoma įsigyti aukštąjį išsilavinimą. O fašistams tarp lietuvių tik tiek pasakysiu: Tomaševskis gina diskriminuojamas mažumas. O jūs keliate nesantaiką valstybėje, darote ją lengva Rusijos auka, kaip Smetonos režimas padarė prieš karą. Gėdykitės. Politologas: D.Tusko vizitas peržengia diplomatijos ribas. O dabartinės Lietuvos valdžios elgesys peržengia padorumo ribas.Mažumų diskriminavimas yra aiškus įrodymas, kad šalyje nėra demokratijos. Nenuostabu, kad lietuviai masiškai palieka Lietuvą.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių