Į tarnybinės etikos sargų akiratį dažniausiai patenka savivaldos politikai

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) per praėjusius metus daugiau nei pusę tyrimų atliko dėl valstybės politikų ir tarnautojų veiklos, iš kurių absoliučią daugumą sudarė tyrimai dėl savivaldybių tarybų narių, merų ir jų pavaduotojų veiksmų.

VTEK veiklos ataskaitą Seime pristatęs komisijos pirmininkas Remigijus Rekerta pateikė duomenis, jog 2009 metais komisija atliko 226 tyrimus, 20 proc. daugiau nei praėjusiais metais, ir šių tyrimų pagrindu priėmė 94 sprendimus.

Ataskaitos duomenimis, 64 proc. tyrimų atlikta dėl valstybės tarnautojų ir politikų veikos. Nors tyrimų dėl valstybės tarnautojų elgesio atlikta daugiau, tačiau Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatas, kaip ir ankstesniais metais, dažniau pažeidė valstybės politikai.

Absoliučią daugumą - 95 proc. (2008 metais - 89 proc.) - tyrimų dėl valstybės politikų veikos sudarė tyrimai dėl savivaldybių tarybų narių, merų ir jų pavaduotojų veikos.

Per praėjusius metus komisija priėmė 58 sprendimus, kuriuose konstatavo, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, pažeidė įstatymo nuostatas.

Kaip tvirtino komisijos pirmininkas R.Rekerta, iš priimtų komisijos sprendimų teismams buvo apskųsti 8, iš jų 5 jau atmesti. Vieną skundą teismas patenkino, kitą - iš dalies, tačiau abu teismo sprendimai šiuo metu apskųsti apeliacine tvarka, tad neskundžiamos nutarties dar nėra.

Komisija ataskaitoje skundžiasi ir dėl nepakankamo finansavimo - joje teigiama, kad siekiant įgyvendinti komisijai pavestas funkcijas 2009 metais VTEK teko dirbti viršijant įprastą darbo krūvį.

Komisijos nuomone, nepakankamas finansavimas neleidžia tinkamai vykdyti kryptingos interesų konfliktų prevencijos veiklos, atlikti sociologinių tyrimų, kurie padėtų įvertinti, kiek efektyviai komisija atlieka savo darbą.

Komisijoje yra 18 darbo etatų, finansavimas sumažėjęs nuo beveik 1,4 mln. (2008 metais) iki 1 mln. (2010 metais) litų.