Į NATO greitojo reagavimo ar ES pajėgas Lietuva galės siųsti iki 255 karių ir civilių

Ateinančius dvejus metus Lietuva į NATO greitojo reagavimo pajėgų ir Europos Sąjungos kovinių grupių operacijas galės siųsti iki 255 karių ir civilių.

Tai numatantį Seimo nutarimo projektą antradienį per plenarinį posėdį ketina pateikti krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai Rasa Juknevičienė bei Audronius Ažubalis.

"Šiaurės Atlanto Tarybai priėmus sprendimą panaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgas ir (arba) NATO karinių vadaviečių personalą tarptautinėje operacijoje arba Europos Sąjungos Tarybai priėmus sprendimą panaudoti ES kovines grupes ir (arba) ES karinių vadaviečių personalą tarptautinei operacijai, siųsti nuo 2011 metų sausio 1 dienos iki 2012 metų gruodžio 31 dienos iki 255 Lietuvos karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų dalyvauti šioje operacijoje Šiaurės Atlanto Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos sprendime nurodytame regione", - rašoma nutarimo projekte.

Anot dokumento aiškinamojo rašto, dabar Lietuvos kariniai vienetai, priskirti NATO greitojo reagavimo pajėgoms ir Europos Sąjungos kovinei grupei, taip pat Lietuvos kariai, atliekantys tarnybą NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse, jose dalyvautų vadovaudamiesi Seimo 2008 metų birželį priimtu nutarimu. Tačiau jis galioja tik iki šių metų gruodžio 31 dienos.

Planuojama, kad 2011 metais NATO greitojo reagavimo pajėgoms bus priskirti šie Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai: oro uosto operacijų paramos vienetas, Karinių jūrų pajėgų laivas, psichologinių operacijų grupė, pajėgų apsaugos pėstininkų kuopa. Iš viso - iki 186 karių.

2012 metais planuojama, kad NATO greitojo reagavimo pajėgose budės Lietuvos kariuomenės vandenvalos karinis vienetas, specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas, žmogiškosios žvalgybos grupė, vidutinės krovos sunkvežimių būrys, judėjimo kontrolės grupė, karinis orlaivis C27J SPARTAN su įgula ir aptarnaujančiu personalu. Iš viso - iki 153 karių.

Lietuva taip pat dalyvauja kuriant ir plėtojant Europos Sąjungos karinius pajėgumus. 2011 metų pirmoje pusėje Lietuva kartu su Austrija, Suomija, Vokietija ir Olandija budės vienoje kovinėje grupėje.

Lietuva ES kovinei grupei šiam laikotarpiui priskirs vandenvalos karinį vienetą (iki 17 karių).

2006 metais ES Taryba patvirtino ES kovinių grupių atnaujintą koncepciją, kurioje įtvirtinta nuostata, kad ES kovinės grupės budi 6 mėnesius, o budėjimo laikotarpiu ES Tarybos sprendimu pašaukus kovinę grupę, į tarptautinę operaciją ji gali būti pasiųsta ne ilgiau kaip 4 mėnesiams.

NATO ir Europos Sąjungos karinėse vadavietėse 2011-2012 metais tarnybą atliks iki 50 Lietuvos karių.

Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą iš NATO vadaviečių į tarptautines operacijas - NATO vadovaujamą Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operaciją Afganistane - buvo pasiųsti 7 kariai.

Iki šiol NATO greitojo reagavimo pajėgos buvo panaudotos vieną kartą 2005 metais įvykus žemės drebėjimui Į Pakistaną buvo nusiųsta Lietuvos vandenvalos karinis vienetas.


Šiame straipsnyje: NATOkariaiJuknevičienė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių