Į eterį grįžta politinė reklama

Seimas sugrąžino galimybę per radiją ir televiziją skelbti politinę reklamą.

Parlamentarai antradienį priėmė dvi kadencijas svarstytą naujos redakcijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą, kuris didelių permainų finansavimo srityje neatnešė.

Įstatymas priimtas 90 Seimo narių balsavus už, 12 - prieš, 26 susilaikius.

Vienas esminių pokyčių įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai - į radijo ir televizijos eterį grįžta partijų ir politikų reklaminiai klipai.

Įstatyme numatyta, kad tai galės būti ne trumpesni kaip 90 sekundžių agitaciniai siužetai, kuriuose politinės kampanijos dalyvis informuos apie politinę programą arba pasisakys aktualiais visuomenei klausimais.

Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė tvirtino, jog minimalios trukmės apribojimas taikomas siekiant išvengti trumpų dažnai kartojamų klipų, kuriais siekiama emocinės įtaigos, o ne dėstoma kandidato programa ir nuostatos.

"Žiniasklaidoje nebus draudžiamos diskusinės laidos, kurias galės apmokėti pačios partijos, taip pat klipai, ne trumpesni nei 90 sekundžių. Tikslas buvo tas, kad nebūtų tų trumpųjų klipų (...), o per pusantros minutės jie tikrai turės išdėstyti bent jau pagrindines savo nuostatas", - žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Išlaidos tokiems pranešimams negalės viršyti 50 proc. nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio.

Maksimalus išlaidų kampanijai dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo rinkėjų skaičiaus. Kai rinkimų apygarda apima visą Lietuvos teritoriją, rinkėjų sąraše įrašytų rinkėjų skaičius padauginamas iš 1 lito ir gauta sandauga suapvalinama dviejų pirmųjų skaitmenų tikslumu.

Apygardose, užimančiose dalį Lietuvos teritorijose, vienos rinkimų apygardos rinkėjų skaičius dauginamas iš 2 litų ir vėlgi apvalinamas, tačiau jei jis gaunamas mažesnis nei 20 tūkst. litų, didžiausias politinės kampanijos išlaidų dydis nustatomas 20 tūkst. litų.

Tuo metu partijų finansavimo sistema lieka kokia buvusi - kaip ir iki šiol, partijos be biudžeto dotacijos galės gauti ir fizinių, ir juridinių asmenų aukas, nesikeičia ir maksimalus aukos dydis - 20 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių, apie 40 tūkst. litų. Įstatymu griežtinamos sankcijos už šiurkščius finansavimo tvarkos pažeidimus.

Iki šiol už šiurkštų partijos ar politinės kampanijos finansavimo pažeidimą partijai grėsė prarasti pusmečio dotaciją, nuo šiol ji rizikuos dvejų metų valstybės biudžeto finansavimu.

Svarstant įstatymą siūlyta radikaliai keisti partijų finansavimo sistemą, siekiant maksimalaus finansavimo skaidrumo - atsisakyti juridinių asmenų finansavimo, sumažinti maksimalią leistiną auką per metus, tačiau jiems nepritarta.

Seimo Audito komiteto pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė tvirtino, kad siūlymas atsisakyti aukų, partijoms paliekant tik biudžetinį finansavimą, šiuo metu sunkiai įmanomas dėl prastos valstybės finansinės padėties.

"Svarbiausia - išmokėti žmonėms pensijas, o ne partijoms pasiimti iš biudžeto pinigus, todėl liko fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau aukojimo tvarka sugriežtinama", - žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Kaip pagrindines drausminančias priemones ji nurodė griežtesnes sankcijas už šiukščius įstatymo pažeidimus, taip pat reikalavimą partijų finansiniams rėmėjams deklaruoti pajamas.

"Fiziniai asmenys, norintys aukoti, visų pirma turės būti deklaravę pajamas. Jei anksčiau įstatymai nereikalavo deklaruoti pajamų, dabar yra toks reikalavimas", - sakė L.Graužinienė.

Pasak jos, kaip šiurkštūs bus traktuojami didesni apskaitos pažeidimai, jei tai nebus techninės klaidos. Šiukščių pažeidimu bus laikomas ir nustatytų limitų - reklaminio klipo trukmės, tam skiriamų lėšų dalies - nesilaikymas.

Nesikeičia ir biudžeto dotacijos skyrimo tvarka - kaip ir iki šiol, į dotaciją galės pretenduoti partijos pastaruosiuose Seimo bei savivaldybių tarybų rinkimuose peržengusios 3 proc. ribą.

Siekiant, kad į valstybės paramą galėtų pretenduoti ir mažesnės partijos, buvo siūloma dalį dotacijos paskirstyti visoms teisės aktais nurodytus kriterijus atitinkančioms partijoms, dalį skirstyti pagal rinkimų rezultatus, taip pat vienas siūlymų buvo ribą, nuo kurios partija gali pretenduoti į dotaciją, nuo 3 nuleisti iki 2 proc, rinkėjų balsų, tačiau jie atmesti.

Pirmoji nauja Politinių partijų ir politinių kampanijų įstatymo redakcija, siekiant didinti politinių partijų ir kampanijų finansavimo skaidrumą bei gerinti finansavimo kontrolę, parlamente buvo registruota dar 2007 metais.

Seimas sugrąžino galimybę per radiją ir televiziją skelbti politinę reklamą.

Parlamentarai antradienį priėmė dvi kadencijas svarstytą naujos redakcijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą, kuris didelių permainų finansavimo srityje neatnešė.

Įstatymas priimtas 90 Seimo narių balsavus už, 12 - prieš, 26 susilaikius.

Vienas esminių pokyčių įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai - į radijo ir televizijos eterį grįžta partijų ir politikų reklaminiai klipai.

Įstatyme numatyta, kad tai galės būti ne trumpesni kaip 90 sekundžių agitaciniai siužetai, kuriuose politinės kampanijos dalyvis informuos apie politinę programą arba pasisakys aktualiais visuomenei klausimais.

Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė tvirtino, jog minimalios trukmės apribojimas taikomas siekiant išvengti trumpų dažnai kartojamų klipų, kuriais siekiama emocinės įtaigos, o ne dėstoma kandidato programa ir nuostatos.

"Žiniasklaidoje nebus draudžiamos diskusinės laidos, kurias galės apmokėti pačios partijos, taip pat klipai, ne trumpesni nei 90 sekundžių. Tikslas buvo tas, kad nebūtų tų trumpųjų klipų (...), o per pusantros minutės jie tikrai turės išdėstyti bent jau pagrindines savo nuostatas", - žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Išlaidos tokiems pranešimams negalės viršyti 50 proc. nustatyto didžiausio politinės kampanijos išlaidų dydžio.

Maksimalus išlaidų kampanijai dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo rinkėjų skaičiaus. Kai rinkimų apygarda apima visą Lietuvos teritoriją, rinkėjų sąraše įrašytų rinkėjų skaičius padauginamas iš 1 lito ir gauta sandauga suapvalinama dviejų pirmųjų skaitmenų tikslumu.

Apygardose, užimančiose dalį Lietuvos teritorijose, vienos rinkimų apygardos rinkėjų skaičius dauginamas iš 2 litų ir vėlgi apvalinamas, tačiau jei jis gaunamas mažesnis nei 20 tūkst. litų, didžiausias politinės kampanijos išlaidų dydis nustatomas 20 tūkst. litų.

Tuo metu partijų finansavimo sistema lieka kokia buvusi - kaip ir iki šiol, partijos be biudžeto dotacijos galės gauti ir fizinių, ir juridinių asmenų aukas, nesikeičia ir maksimalus aukos dydis - 20 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių, apie 40 tūkst. litų. Įstatymu griežtinamos sankcijos už šiurkščius finansavimo tvarkos pažeidimus.

Iki šiol už šiurkštų partijos ar politinės kampanijos finansavimo pažeidimą partijai grėsė prarasti pusmečio dotaciją, nuo šiol ji rizikuos dvejų metų valstybės biudžeto finansavimu.

Svarstant įstatymą siūlyta radikaliai keisti partijų finansavimo sistemą, siekiant maksimalaus finansavimo skaidrumo - atsisakyti juridinių asmenų finansavimo, sumažinti maksimalią leistiną auką per metus, tačiau jiems nepritarta.

Seimo Audito komiteto pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė tvirtino, kad siūlymas atsisakyti aukų, partijoms paliekant tik biudžetinį finansavimą, šiuo metu sunkiai įmanomas dėl prastos valstybės finansinės padėties.

"Svarbiausia - išmokėti žmonėms pensijas, o ne partijoms pasiimti iš biudžeto pinigus, todėl liko fiziniai ir juridiniai asmenys, tačiau aukojimo tvarka sugriežtinama", - žurnalistams sakė L.Graužinienė.

Kaip pagrindines drausminančias priemones ji nurodė griežtesnes sankcijas už šiukščius įstatymo pažeidimus, taip pat reikalavimą partijų finansiniams rėmėjams deklaruoti pajamas.

"Fiziniai asmenys, norintys aukoti, visų pirma turės būti deklaravę pajamas. Jei anksčiau įstatymai nereikalavo deklaruoti pajamų, dabar yra toks reikalavimas", - sakė L.Graužinienė.

Pasak jos, kaip šiurkštūs bus traktuojami didesni apskaitos pažeidimai, jei tai nebus techninės klaidos. Šiukščių pažeidimu bus laikomas ir nustatytų limitų - reklaminio klipo trukmės, tam skiriamų lėšų dalies - nesilaikymas.

Nesikeičia ir biudžeto dotacijos skyrimo tvarka - kaip ir iki šiol, į dotaciją galės pretenduoti partijos pastaruosiuose Seimo bei savivaldybių tarybų rinkimuose peržengusios 3 proc. ribą.

Siekiant, kad į valstybės paramą galėtų pretenduoti ir mažesnės partijos, buvo siūloma dalį dotacijos paskirstyti visoms teisės aktais nurodytus kriterijus atitinkančioms partijoms, dalį skirstyti pagal rinkimų rezultatus, taip pat vienas siūlymų buvo ribą, nuo kurios partija gali pretenduoti į dotaciją, nuo 3 nuleisti iki 2 proc, rinkėjų balsų, tačiau jie atmesti.

Pirmoji nauja Politinių partijų ir politinių kampanijų įstatymo redakcija, siekiant didinti politinių partijų ir kampanijų finansavimo skaidrumą bei gerinti finansavimo kontrolę, parlamente buvo registruota dar 2007 metais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių