Iš „Gyvybės langelio“ vaiką atsiimti sunkiau nei iš vaikų namų

Specialistai sako, kad kūdikius „gyvybės langeliuose“ palikusios motinos susiduria su sudėtingomis procedūromis, norėdamos juos susigrąžinti.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Odetos Tarvydienės, įsteigus „gyvybės langelius“ buvo pasakyta, kad mamos turės galimybę paliktus kūdikius susigrąžinti, tačiau nebuvo paaiškinta, ką joms reikės daryti.

„Didžioji dalis pagimdžiusių moterų jaučia pogimdymines depresijas ir jos dažnai neadekvačiai vertina situaciją. Dabar turime du atvejus, kai mamos, atsidūrusios nepavydėtinoje socialinėje situacijoje, nusprendė „gyvybės langeliuose“ palikti kūdikius.

Po trijų dienų pakeitusios savo nuomonę jos kreipėsi į tas pačias įstaigas, kur paliko vaikus, dėl jų susigrąžinimo, sužinojo labai liūdną žinią: tam, kad susigrąžintų vaiką, reikia atlikti DNR tyrimus, kurie patvirtintų, kad ta moteris tikrai yra to vaiko motina, ir kreiptis į teismą dėl motinystės nustatymo.Taigi procedūros yra ir brangios, ir ilgos“, – Lietuvos radijui kalbėjo specialistė.

Anot jos, dabartinė sistema nėra efektyvi ir nepadeda mamoms, palikusioms vaikus.

„Gimdymo namuose yra socialiniai darbuotojai, kurie gali įvertinti moters būseną ir riziką, ar išėjusi ji bus pajėgi pasirūpinti savo kūdikiu. Jei matoma, kad ji neadekvačiai vertina situaciją, galima pasiūlyti mamai laikinai palikti vaikelį valstybės globoje“, – teigė O. Tarvydienė.

Tuomet, pasak specialistės, vaikas apgyvendinamas kūdikių namuose, jam nustatoma globa, o mama gali jį lankyti. Pasikeitus situacijai, vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendžia, ar galima jai gražinti tą kūdikį. „Taip vaiko susigrąžinimo procedūra yra daug paprastesnė“, – pastebi tarnybos vadovė.

Prieš metus Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose atidarytas pirmasis šalyje „gyvybės langelis“. Vėliau „gyvybės langeliai“ atidaryti dar 5 miestuose – Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Marijampolėje ir Panevėžyje.

Per metus „gyvybės langeliuose“ rasta 15 kūdikių. Pasak O. Tarvydienės, dauguma jų turi naujus globėjus ar yra įvaikinti. Du vaikus mamos panoro susigrąžinti.

„Faktiškai visi vaikai, išskyrus du, dėl kurių susigrąžinimo kreipėsi biologiniai tėvai, auga globėjų šeimose arba yra įvaikinti. Globos namuose auga 4 vaikai“, – sakė ji.