Gyventojus kiršina gyvulių išmatų dvokas

Tvyrant karščiams nuo fermų sklindantys nemalonūs kvapai verčia gyventojus raukyti nosis. Nekantriausieji renka aplinkosaugininkų telefonų numerius ir skundžia gyvulių augintojus. Šie teisinasi darantys viską, kad aplinkiniams nesmirdėtų, ir stebisi žmonių nepakantumu. Ar įmanoma suderinti gyventojų norą kvėpuoti grynu oru, o ūkininkų – dirbti?

Jau įprasta, kad stambieji gyvulių augintojai iš aplinkinių gyventojų priekaištų dėl smarvės susilaukia laukų laistymo srutomis ar skystu mėšlu sezono metu. Jis trunka nuo balandžio 1-osios iki gruodžio 1-osios.

Tačiau šią vasarą dėl kaip reta karštų orų, drėgmės nuo fermų nosį riečiantys kvapai neretai pasklinda nebūtinai dėl laukų laistymo.

Nors jie priklauso nuo vėjo krypties ir netvyro labai ilgai, ne visi linkę pakentėti.

Nepakenčiantieji dvoko teigia turintys teisę kvėpuoti grynu oru ir stengiasi ją apginti.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros specialistai neseniai vyko aiškintis situacijos į Šilagalio kaimą. Vietos gyventojai pasiskundė nebegalintys tverti iš ūkininko Vidmanto Vapsvos kiaulių fermos sklindančios smarvės.

Agentūros direktoriaus pavaduotojas Rimantas Rudzevičius sakė, kad nuvykę į ūkį jie rado netinkamai uždengtą skysto mėšlo kaupimo rezervuarą. Už tai fermos savininkas buvo nubaustas 300 litų bauda.

Kita vertus, pavaduotojas neįžvelgia, kad 800 kiaulių auginančio ūkininko elgesys būtų piktavališkas. Pasak jo, V.Vapsva iš esmės paiso gamtosaugos reikalavimų, tačiau šiuo atveju esą karščiai daro savo.

„Aišku, kad gyventojams blogai, jei smirda. Betgi neuždrausi visiems laikyti gyvulių“, – kalbėjo aplinkosaugos specialistas.

Šilagalyje dėl fermų apskritai susiklosčiusi unikali situacija, nes jos yra pačiame kaimo viduryje, visai šalia gyvenamųjų namų. Dalis fermų priklauso kiaulininkyste besiverčiančiam V.Vapsvai, dalis – ŽŪB „Šilagalis“, laikančiai 200 karvių. Iš pastarosios tvartų irgi kartais pasklinda ne patys maloniausi kvapai.

Tačiau ūkininkai nemato galimybių nuo tarybinių laikų esančių fermų iškelti kur nors kitur.

Arba blogai žmonėms, arba gyvuliams

V.Vapsva „Sekundę“ patikino, kad skysto mėšlo kaupimo rezervuaras, dėl kurio jis gavo pylos nuo aplinkosaugininkų, jau uždengtas taip, kaip pridera. Tačiau, ūkininko teigimu, blogas kvapas sklido ne dėl rezervuaro, o dėl kompiuterizuotos ventiliacijos sistemos veikimo ypatumų per karščius.

Pasak V.Vapsvos, ventiliacijos kompiuteriai užprogramuoti taip, kad patalpose, kur laikomi paršeliai, būtų nuolat palaikoma maždaug 24 laipsnių šiluma, paršavedžių – 18–20 laipsnių. Esant aukštai oro temperatūrai, ventiliatoriai veikia ištisą parą ir į lauką išmeta daugiau amoniako.

„Nevėdinsi, uždus kiaulės. Vėdinu – skundžiasi žmonės. Tikrai nežinau, kaip aukso vidurį rasti“, – kalbėjo ūkininkas. Jis aiškino, kad ankstesnėmis vasaromis tokių didelių problemų dėl kvapų nebuvo.

V.Vapsva sakė pats gyvenąs visai netoli fermų, bet išėjęs į savo namų kiemą smarvės nejaučia.

Ūkininkas svarstė, kad tai lemia vėjo kryptis.

V.Vapsva įtaria, kad jį skundžia Šilagalyje namus nusipirkę miestiečiai. Mat vietiniai pakantesni.

„Anksčiau dažname kieme būdavo srutų ir mėšlo. Kaimo žmonės taip jautriai į kvapus nereaguoja“, – svarstė jis.

Tokios nuomonės yra ir ŽŪB „Šilagalis“ vadovas Gražvydas Stankūnas.

Jis neslėpė, kad iš naujų gyventojų sulaukė priekaištų ir net grasinimų dėl esą nuo fermos sklindančių bjaurių kvapų.

„Betgi žmonės žinojo, kokioje vietoje namus perka. Kita vertus, karvės – ne kiaulės, nuo jų didelės smarvės nėra“, – sakė jis.

Krekenava danais nebesiskundžia

Netoli Krekenavos įkurtas danų kiaulių kompleksas „Pasodėlė“ prieš kelerius metus gyventojų nuolat buvo kaltinamas dėl smarvės. Dabar žmonės aplinkosaugininkams nebesiskundžia. Krekenavos seniūnas Jonas Ulis tikino, kad ir jis pastaruoju metu nebesulaukia dėl to pasipiktinusių gyventojų.

Pasak jo, bendrovė geranoriškai sprendė problemą, įdiegė ir dar diegia aplinkos taršą mažinančias technologijas.

Krekenaviečiai ir aplinkinių kaimų gyventojai sako, kad, kai bendrovė srutomis laisto laukus, smarvė jaučiasi, bet jau nebe tokia kaip anksčiau.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė tikino: stambūs kiaulių augintojai yra nuolat kontroliuojami, kad neterštų aplinkos.

„Pasodėlė“ pagal potencialiai pavojingų objektų sąrašą priskiriama prie ekologiniu požiūriu pavojingų objektų, todėl yra tikrinama kartą per tris mėnesius.

Departamento duomenimis, atlikus pastarąjį patikrinimą liepos mėnesį, įmonėje nustatytas gyvūninės kilmės atliekų saugojimo taisyklių pažeidimas. Atsakingiems asmenims paskirtos baudos.

Bendrovėje eksploatuojami du po 100 tūkstančių kubinių metrų atviri srutų kaupimo rezervuarai. Ateityje jie bus rekultivuoti, nes įmonė baigia rengti 4 po 15 tūkstančių kubinių metrų uždarus rezervuarus – lagūnas, atitinkančius ES reikalavimus.

Liepą bendrovė pateikė taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui atnaujinti. Aplinkosaugininkai mano, kad naujajame leidime bus numatyta daugiau priemonių ir reikalavimų aplinkos taršai mažinti.

Laistant smarvė neišvengiama

Didžiulį kiaulių ūkį turintis Karsakiškio seniūnijos ūkininkas Arūnas Čimolonskas neneigia, kad pasisukus tam tikros krypties vėjui kartais pasklinda nemalonūs kvapai.

Tačiau jis nemano, kad tokia epizodiška smarvė gali sukelti problemų aplinkiniams gyventojams. Juolab kad arti fermų nėra gyvenamųjų namų. Jis labai abejoja, kad nemalonūs kvapai galėtų pasiekti už kelių kilometrų esančių sodų bendrijų sodininkams.

„Kai laistom laukus, smirdėti gali. Nors stengiamės tuoj pat užarti, kvapas vis tiek neišvengiamas“, – sakė A.Čimolonskas.

Karvių ūkio savininkas iš Krekenavos seniūnijos Laisvūnas Valikonis tikino, kad karšta vasara neturį įtakos iš tvartų sklindančių kvapų intensyvumui.

„Nemanau, kad nemalonus kvapas išeina už mūsų sodybos. Tačiau, kai laistome laukus, o tai paprastai darome pavasarį ir rudenį, kurį laiką smirda. Kad ir kaip stengiamės kuo greičiau neutralizuoti nemalonius kvapus, visiškai jų išvengti neįmanoma“, – aiškino jis.

Ūkininkas sakė, kad vis dėlto karvių mėšlo kvapas nėra toks aštrus kaip kiaulių.

Draus laistyti savaitgaliais

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja A. Plančiūnaitė teigė, kad nuo kitų metų ūkininkams laistyti laukus srutomis ir skystu mėšlu bus galima nuo balandžio 1-osios iki lapkričio 15-osios. Bus draudžiama laistyti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 metrų nuo gyvenamųjų namų, be gyventojų sutikimo ir 300 metų nuo gyvenviečių – be seniūnijos sutikimo.


Šiame straipsnyje: Panevėžyskiaulėdvokas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių