Gyventojų diskriminacija Panevėžio valdžiai gali kainuoti pusę milijono litų

Buvusių valdančiųjų klaidos pasivijo jų įpėdinius. Panevėžio vadovams teks pasukti galvas, kaip nuraminti be įvažų į kiemus likusius ką tik išasfaltuotų gatvių gyventojus.

Sukiršino gyventojus

Gyventojų diskriminacija Panevėžio savivaldybei gali kainuoti pusę milijono litų. Tiek miesto biudžetui atsieitų įrengti įvažas penkiose šiemet išasfaltuotose miesto gatvėse. Kad Savivaldybei gali geruoju nesibaigti panevėžiečių sukiršinimas, kai nežinia kokiais kriterijais remiantis vieniems įvažos į kiemus buvo išasfaltuotos, kitiems ne, perspėja ne tik vietos, bet ir Seimo kontrolieriaus tarnyba.

Ką daryti, kad dėl paliktų neasfaltuotų įvažų sukilę gyventojai neužsirūstintų dar labiau, Panevėžio vadovai paliks spręsti miesto Tarybai.

Kad Aukštaitijos sostinėje už maždaug 5 mln. Lt asfaltuojant vienuolika gatvių buvo pažeistas teisingumas, konstatavo Seimo kontrolierius Augustinas Normantas. Didžiąją dalį – 83,5 proc. lėšų Panevėžio gatvėms asfaltuoti skyrė Europos Sąjunga, 10,3 proc. prisidėjo valstybė, Savivaldybės dalis sudaro 6,2 proc.

Projekte numatyta tik šešiose gatvėse išasfaltuoti įvažas iki gyventojų sklypų. Likusių penkių gyventojai tokios malonės negavo. Kai kurie, pabūgę, kad neįrengus  įvažų išvažiuojant iš kiemo į asfalto kraštą netektų daužyti automobilių, kelininkams patys sumokėjo pinigus už metrą kitą asfalto.

„Mačiau, kad kaimynams nuo gatvės iki kiemo įrenginėja įvažas, o mano sklypą praleido. Kelininkų viršininkas paaiškino, kad nežinia kodėl mano namas į projektą neįtrauktas. Sako, gal projektavęs architektas pražiopsojo. Man dar projektą parodė, iš tiesų mano namo ten nebuvo“, – pasakojo 1080 Lt už 31 kv. m ploto išasfaltuotą įvažą sumokėjęs Pušyno gatvės gyventojas Mindaugas Želvys.

Reikalauja įvažų

M.Želvys pasakoja teisybės niekur neieškojęs, tačiau svarsto, ar nevertėtų ir jam prisidėti prie netylėti nusprendusių kaimynų iš gretimos Ramunių g. Nors ši gatvė vasarą buvo išasfaltuota, tačiau įvažos į gyventojų kiemus taip ir liko neįrengtos. Žmonės nė nemano už kelis metrus asfalto iki jų kiemų leisti savo pinigus.

„Atkarpa nuo gatvės iki sklypo – ne privati, o valstybinė žemė. Kai asfaltuoja kaimo kelius, kiekvienam ūkininkui įrengia kelių metrų įvažą, o mieste kažkodėl dalis gatvių palikta be jų. Nesuprantu tokio neūkiškumo – taigi išvažiuodami iš kiemų automobiliai ne tik patys laužysis, bet ir asfalto kraštus laužys. Po metų kitų gatvę vėl reiks remontuoti“, – stebėjosi Ramunių g. gyventojas Vytautas Butkus.

Savivaldybės skelbtą konkursą vienuolikai gatvių asfaltuoti laimėjusi bendrovė „Panevėžio keliai“ taip pat suinteresuota įrengti kuo daugiau įvažų. Įmonė netgi kreipėsi į Savivaldybę siūlydama darbus finansuoti iš projekto rezervo lėšų, tai yra daugiau nei 400 tūkst. Lt, paliktų nenumatytiems darbams atlikti.

Tačiau, pasak „Panevėžio kelių“ atstovės spaudai Rasos Čepienės, valdininkų atsakymas buvo neigiamas.

Kalčiausias liko meras

Pirminiame projekte buvo numatyta įrengti įvažas į visus kiemus. Kodėl projektas buvo pakoreguotas ir net penkios gatvės paliktos be jų, nesugeba išsiaiškinti ne tik susirūpinę panevėžiečiai, bet ir Savivaldybę ėmusios tikrinti institucijos.

Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė Seimo kontrolieriui pasiteisino negalinti paaiškinti, dėl kokių priežasčių vienose gatvėse buvo suprojektuotos įvažos į gyventojų sklypus, o kitose ne, mat nei projektavimo užduotis parengęs buvęs Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Mykolas Buzys, nei jas patvirtinęs administracijos vadovas Stasys Karčinskas Savivaldybėje nebedirba.

„Daroma išvada, kad Savivaldybės administracijos pareigūnai nesilaikė teisingumo principo, nes be jokių argumentų nusprendė vienose gatvėse įrengti įvažas, o kitose ne“, – savo išvadose skelbia Seimo kontrolierius.

Nors gatvių asfaltavimo ir įvažų įrengimo projektas patvirtintas dar praėjusių metų vasarį, kai Panevėžiui vadovavo kairiųjų pažiūrų politinės jėgos, atsakomybę verčiamas prisiimti tik nuo sausio į mero kėdę sėdęs krikdemas Vitalijus Satkevičius. Seimo kontrolierius jam siūlo spręsti klausimą dėl įvažų įrengimo visose gatvėse arba pateikti konkrečius įrodymus, kad jos neįrengtos dėl objektyvių priežasčių.

Iš Savivaldybės administracijos parengtų skaičiavimų matyti, kad įrengti vieną įvažą kainuoja apie 2000 Lt. Įrengti jas ten, kur projekte nebuvo numatyta, papildomai miesto iždui atsieitų apie 412 tūkst. Lt.

Kur galus durstanti ir net darželinukų iš socialiai remtinų šeimų maitinimui pinigų pritrūkusi Savivaldybė ieškos beveik pusės milijono litų įvažoms įrengti, V.Satkevičius neatsako. Meras mano, jog išeitį padės rasti miesto Taryba.

„Artimiausiame posėdyje perskaitysiu Seimo kontrolieriaus išvadas. Aš ir pats nepatenkintas, kodėl vieniems įvažos įrengtos, kitiems – ne. Tai neteisinga“, – suglumęs miesto meras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių