Gyventojai gaisrų bijo, tačiau saugotis neskuba

Reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa parodė, kad gaisrai daugeliui – viena didžiausių galimų nelaimių, tačiau nuo jos saugotis neskubama.

Liepos–rugpjūčio mėnesiais rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai‘ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa parodė, kad gaisrų Lietuvos gyventojai bijo kaip vienos didžiau

sių galimų nelaimių. Kaip teigiama pranešime, respondentai suvokia, kad apsisaugojimas nuo gaisų visų pirma priklauso ne nuo ugniagesių – gelbėtojų darbo (kuris visuomenėje vertinamas gerai), bet nuo pačių gyventojų sąmoningumo, žinių ir veiksmų. Tuo pačiu dauguma apklaustųjų pripažįsta, kad imasi nepakankamai veiksmų apsaugoti save ir savo artimuosius nuo gaisrų pavojaus, be to kritinėje situacija jiems veikiausiai neužtektų žinių ir įgūdžių imtis teisingų veiksmų.

14 proc. apklaustų šalies gyventojų per pastaruosius 2 metus teko patiems būti gaisro ar jo gesinimo liudininkais. Susidūrusieji tiesioginį ugniagesių-gelbėtojų darbą vertina gerai (38 proc. teigiamai, 55 proc. greičiau teigiamai). Su negatyvia patirtimi susidūrė 6 proc. respondentų.

Šalies gyventojai supranta ugniagesių gelbėtojų darbo svarbą ir nusiteikę jiems padėti – 91 proc. yra linkę pateisinti priverstinį automobilio nutempimą, jeigu jis trukdo ugniagesiams privažiuoti iki gaisro ar kito įvykio vietos. Be to, net 81 proc. sutiktų neatlygintinai talkinti ugniagesiams-gelbėtojams nelaimių metu, jei nelaimė atsitiktų kaimynystėje.

Nelaimių prevencija 

Tyrimo rezultatai atskleidė gana aukštą gyventojų sąmoningumo lygį gaisrų prevencijos srityje – net 95 proc. respondentų nuomone, gaisrų prevencija būstuose visų pirma turi užsiimti patys gyventojai. (41 proc. taip pat įvardijo priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, 39 proc. namo bendriją/ kaimo bendruomenę).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – PAGD) direktorius R. Baniulis pozityviai vertina tai, kad svarbiausia gaisrų prevencine priemone įvardijami ne techniniai sprendimai, o pačių gyventojų švietimas ir mokymas (64 proc.). Be to visuomenėje mąžta tikėjimas bausmėmis kaip sprendimo priemonėmis (baudų griežtinimą įvardijo 26 proc. gyventojų).

Gyventojams yra labai svarbus jų pačių saugumas, todėl dauguma supratingai priima galimus biurokratinius nepatogumus susijusius su priešgaisrine sauga: 71 proc. respondentų mano, jog prievolė naujai pastatytą statinį „priduoti“ Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams yra reikalinga, be to, 74 proc. šalies gyventojų būtų priimtina, kad priešgaisrinės saugos pareigūnai patikrintų, ar jų būstas atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus, tačiau kartu pageidautų ir pareigūnų konsultacijų, juolab, kaip rodo šio tyrimo rezultatai, gyventojų saugumui užtikrinti priimami sprendimai dažnai jų paprasčiausiai nepasiekia, pvz. tik 13 proc. apklaustųjų nurodė žinantys, jog gyvenamuose namuose (ir butuose) yra privaloma įrengti autonominius dūmų signalizatorius.

Žinios ir nuostatos dėl priešgaisrinio saugumo

Nors gaisro atveju net 70 proc. respondentų pasielgtų kaip tradicinės civilizuotos vartotojiškos visuomenės atstovai t.y. skambintų pagalbos numeriu, gyventojų elgesys pamačius gaisrą yra gana aiškiai apspręstas gyvenamosios vietos, gyventojo lyties ir netgi išsimokslinimo: kaimiškų vietovių gyventojai bei vyrai dažniau patys pultų gesinti gaisrą, tuo tarpu didmiesčių gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo atstovai bei moterys pirmiausia skambintų specialiosioms tarnyboms.

Savo žinias kaip elgtis kilus gaisrui dauguma gyventojų vertina santūriai – tik 14 proc. yra įsitikinę turintys   pakankamai žinių, kad kilus gaisrui ar kitai ekstremaliai nelaimei galėtų priimti greitus ir teisingus sprendimus (dažniau kaimo gyventojai ir vyrai), tuo tarpu net 57 proc. (dažniau didmiesčių gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo atstovai) žino tik   pagrindinius elgesio   principus. Net   27 proc. respondentų pripažino, jog jiems nepakanka žinių, kaip elgtis gaisro ar kitų ekstremalių nelaimių atveju.

Efektyviausia apsisaugojimo nuo kilusio gaisro namuose priemone laikomas autonominis dūmų detektorius (44 proc.). Dar 35 proc. įvardijo gesintuvą. Pastaruoju teoriškai naudotis moka   60 proc. apklaustų šalies gyventojų, tačiau   tik 22 proc. yra tai darę praktiškai. Net 40 proc. pripažino ugnies gesintuvu naudotis nemokantys (dažniau moterys ir kaimo gyventojai).

Apskritai praktikoje gyventojai   nelikę daug dėmesio skirti gaisrų prevencijai – 16 proc. apklaustųjų teigė apdraudę turtą nuo gaisro, 9 proc. turi namuose gesintuvą, 4 proc. – autonominius dūmų signalizatorius, detektorius ar gaisro signalizaciją. Likusieji, t.y. didžioji dalis gyventojų kol kas nedarė nieko, kad apsaugotų save, savo šeimą ar turtą nuo gaisro. Apskritai kokių nors veiksmų bent teoriniame lygmenyje ketina imtis 26 proc. gyventojų.

Pagrindinės gaisrų priežastys

Pagrindine gaisrų gyvenamuosiuose namuose priežastimi įvardijamas neatsargus žmonių elgesys (72 proc.), elektros įrengimo ir eksploatavimo pažeidimai (61 proc.) bei neatsargus rūkymas (56 proc.). 45 proc. nurodė netvarkingas krosnis ir dūmtraukius. 39 proc. – mažamečių vaikų išdykavimą su ugnimi. 25 proc. – paauglių „eksperimentavimą“ su degiais, sprogstamais prietaisais.

Pasak PADG vadovo R. Baniulio, iš tiesų net apie 60 proc. gaisrų Lietuvoje kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio. Netvarkingas elektros įrenginių ir krosnių bei dūmtraukių eksploatavimas bendrai sudaro apie 10 proc. gaisrų priežasčių. Nors neatsargus rūkymas sudaro iki 5 proc. visų kylančių gaisrų, tačiau, tai viena skausmingiausių gaisrų priežasčių, nes juose žūsta apie 40 proc. gyventojų. Iki 2 proc. gaisrų Lietuvoje kyla dėl vaikų išdykavimo.

Vaikus saugaus elgesio išmokys mokykla?

Nors „vaikų faktorius“ tarp gaisrų priežasčių   gyventojų vertinime užima svarbią vietą, realiai vaikų mokymas šeimoje priešgaisrinės saugos bei saugaus elgesio buityje klausimais nėra pakankamas – tik 53 proc. vyresnius nei 4m. vaikus auginančių respondentų garantuoti, kad vaikai žino pagrindinius saugaus elgesio principus.

Kiti tėvai arba to nežino, arba linkę pasikliauti mokykloje suteikiamomis žiniomis. Mažiau dėmesio tam linkusios skirti moterys, didmiesčių gyventojai ir kaimų gyventojai.      

Klastingi gaisro pavojai

Gaisro metu didžiausiu pavojumi žmogaus gyvybei laikomos   smalkės (49 proc.). 24 proc. mano, jog didžiausią pavojų kelia dūmai, 22 proc. – liepsna. Dėl smalkių itin baiminasi vyresnio amžiaus, kaimo gyventojai. Jaunimas bei didmiesčių gyventojai labiausiai baiminasi liepsnos.

„Visgi dažniausiai žmonės žūsta dėl matomų (dūmai) ar nematomų (smalkės) degimo produktų išsiskyrimo, o ne nuo liepsnos, – pažymi šalies gaisrininkų vadovas. – Nors ir nedidelį kiekį dūmų ar smalkių įkvėpusiam žmogui pradeda svaigti galva, prarandama sąmonė, dėl ko pats gyventojas nebegali pats saugiai evakuotis iš gaisravietės. Tik vėliau jau praradusį sąmonę žmogų užklumpa liepsnos. Reikia pažymėti, jog ne retai pražūtingi gaisrai kyla nakties metu, kuomet žmogus miega, tad dar sykį gyventojams būtina priminti dūmų signalizatorių svarbą“.

Tyrimas atliktas visoje šalies teritorijoje taikant daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos principą. Iš viso tyrimo metu apklaustas 3001 respondentas nuo 18 iki 75 m. amžiaus. Tyrimo rezultatų paklaida neviršija 1,8 proc.