„The Guardian“ apžvalgininkas ragina spausti Lietuvą atsisakyti „dvigubo genocido“ teorijos

Lietuvos partneriai Europos Sąjungoje (ES) ir NATO turėtų spausti Lietuvą dėl požiūrio į istoriją, teigia britų dienraščio "The Guardian" apžvalgininkas, kaltinantis Lietuvą dėl tariamo bandymo lyginti sovietų ir nacių nusikaltimus.

"Aš suvokiu, kodėl lietuviai nori "dvigubo genocido" termino. Bet tai mane baugina. Lyginti sovietų ir nacių nusikaltimus yra nesąžininga ir istoriškai klaidinga", - rašo Jonathanas Freedlandas (Džonatanas Fridlendas) "The Guardian" interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje.

Lietuva ne kartą yra sulaukusi kritikos dėl požiūrio į istoriją. Šalies pareigūnai priekaištus atmeta, teigdami, kad jie nemėgina lyginti nacių ir sovietų nusikaltimų, bet nori, kad ir Sovietų Sąjungos režimo nusikaltimai būtų įvertinti tinkamai, ko iki šiol nebuvo.

Kelių knygų autorius J.Freedlandas, taip pat rašantis komentarus "The New York Times", publikacijoje aprašo įspūdžius iš Kauno Devintojo forto, stebėdamasis, kad čia prisimenamos ir sovietų režimo aukos, bei Genocido aukų muziejaus Vilniuje, kur daugiausia dėmesio skiriama KGB aukoms.

Straipsnio autorius taip pat mini 2008 metų įstatymą, kuriuo uždrausti ne tik nacių, bet ir sovietų simboliai, bei teismo sprendimą, kad svastika yra "baltų kultūros" dalis.

"Net jei valdžia būtų tiksli išlaikydama pusiausvyrą ir pasakotų abi istorijas sąžiningai, vis tiek atmesčiau šį "dvigubą genocidą", - teigia J.Freedlandas.

"Negalima sutikti, kad tie, kurie buvo "suimti, tardomi ir įkalinti" - cituojant iš Vilniaus muziejaus - sulaukė to paties likimo kaip tie žydai, kurie buvo nužudyti, nepaisant ekspozicijos bandymo juos sulyginti mandagiu terminus "netektys". Sovietmečio priespauda buvo baisi, bet tai nebuvo genocidas: būti suimtam - tai ne būtų nušautam į duobę. Tai skirtingi dalykai ir kalbėti kitaip reiškia atimti iš labai specifinio termino "genocidas" jo prasmę", - rašo straipsnio autorius.

Publikacijoje cituojamas istorikas Egidijus Aleksandravičius, kuris aiškina, kaip psichologiškai sunku suvokti, kad aukos gali būti ir nusikaltimų vykdytojai ir susitaikyti su tuo, kad iškentę pirmąjį sovietų valdymą 1940 - 1941 metais "lietuviai atsigręžė į silpniausius žmones - žydus".

"Gerbiu tokį požiūrį: atmintis yra jautrus dalykas. Bet vyriausybės turės kalbėti tvirčiau. Lietuva yra ES ir NATO: jos partneriai šiose struktūrose turi pareigą pasakyti Vilniui aiškiai, kad jis turi skaitytis su savo praeitimi teisingai, nesvarbu, kaip tai gali būti skausminga", - rašo J.Freedlandas.


Šiame straipsnyje: istorijanaciaisovietai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių