Graikijoje - gyvybei pavojingas virusas

Graikijoje užfiksuotas tikėtinas Krymo Kongo hemoraginės karštligės atvejis. Todėl besiruošiantys keliauti į Graikiją turėtų būti itin atsargūs ir atkreipti dėmesį į šios ligos profilaktiką.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos vakar gavo pranešimą iš Europos Užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinklo įspėjimą apie užregistruotą tikėtiną Krymo Kongo hemoraginės karštligės atvejį Graikijoje.

Sveikatos apsaugos ministerija norėtų atkreipti specialistų, visuomenės, o ypač - keliautojų į Graikiją dėmesį į šios ligos profilaktiką. Grįžus iš kelionės po endemines teritorijas ir per 2 - 6 dienas pajutus užkrečiamosios ligos požymių (karščiavimas, galvos skausmas, bėrimas, kraujosruvos ir kt.), būtina nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos ir gydytojui pasakyti apie buvusią kelionę.

Birželio 20 dieną dėl staigaus karščiavimo medicinos pagalbos kreipėsi 46 metų ligonė, gyvenanti Komotini gyvenvietėje (Graikijoje) ir dirbanti žemės ūkio darbus. Ligonė buvo paguldyta į ligoninę ir dėl daugybinių organų nepakankamumo po savaitės mirė. Salonikų universiteto mikrobiologijos referentinėje hemoraginių karštligių laboratorijoje ligonės kraujo serume nustatyti antikūnai prieš Krymo Kongo hemoraginės karštligės sukėlėją.

Krymo - Kongo karštligės sukėlėjas - tai Nairovirus šeimos Bunyaviridae virusas. Pirmą kartą liga aprašyta 1944 m. Kryme. 1969 m. nustatyta, kad tas pats virusas sukėlė ligą ir 1956 m. Konge. Infekcijos rezervuaras gamtoje - kiškiai, paukščiai, erkės, graužikai, naminiai gyvuliai (avys, ožkos, stambieji raguočiai).

Gyvūnai užsikrečia įsisiurbus infekuotoms erkėms. Erkės užsikrečia nuo infekuotų gyvūnų ar infekciją gauna transovariniu keliu. Žmonės užsikrečia nuo sergančių gyvulių dėl tiesioginio sąlyčio su jų krauju ar kūno skysčiais arba įsisiurbus infekuotoms ligos sukėlėju erkėms. Rečiau žmonės užsikrečia nuo ligonių per kraują ir kūno skysčius.

Krymo - Kongo virusas plačiai paplitęs, užsikrėtusių erkių rasta Afrikoje, Azijoje ir Rytų Europoje. Pavieniai ligos atvejai ir protrūkiai paplitę Rytų ir Vakarų Afrikoje, Centrinės Azijos ir buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, Kosove, Albanijoje, Irane, Pakistane.

Šia liga dažniau serga žemdirbiai, skerdyklų darbuotojai, veterinarijos specialistai.

Ligos simptomai nespecifiški: liga prasideda ūmiu karščiavimu, raumenų ir galvos skausmais, galvos svaigimu, pilvo skausmu, vėmimu, vėliau gali prasidėti kraujavimas. Mirštamumas gali siekti 30 proc. dažniausiai antrą ligos savaitę.

Profilaktika:

Vykstant į endemines teritorijas patariama saugotis erkių įsisiurbimo:

Naudoti erkes atbaidančias medžiagas (repelentus).

Vilkėti prigludusius rūbus, uždengiančius rankas ir kojas, apsunkinančius erkėms patekti ant kūno.

Grįžus iš endeminių teritorijų, būtina apžiūrėti savo kūną, radus įsisiurbusią erkę - nedelsiant ją ištraukti, naudojantis specialiomis žnyplėmis ar pincetu. Įsisiurbimo vietą nuplauti vandeniu su muilu ir dezinfekuoti jodo tirpalu. Įsisiurbimo vietą stebėti kelias dienas ir atsiradus pūliniui, bėrimui, kreiptis į gydytoją. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių