G.Jasaitis tebetvirtina: prokurorams daromas spaudimas

Trečiadienį laikinai Seimo komisijai liudijęs buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis pateikė įrodymus  apie galimą spaudimą teisėsaugai tiriant įvairias bylas.

Pasak dabar generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente prokuroru dirbančio Gintaro Jasaičio, jo pateikti įrodymai yra konkretūs dokumentai ir tam tikros žiniasklaidos publikacijos, kurios įrodo žiniasklaidos ir suinteresuotų politikų daromą spaudimą prokurorams.

Anot jo, ypač šis spaudimas juntamas tiriant rezonansines bylas – Valstybės saugumo departamento karininko Vytauto Pociūno žūties Breste aplinkybes, Lietuvos ginklų krikštatėviu praminto Algirdo Petruškevičiaus bylą, buvusio savanorio Juro Abromavičiaus iki šiol neatskleistą nužudymą, Sausio 13-osios bylą ir, suprantama, garsiąją Kauno pedofilijos bylą.

Kaip pasireiškė šis spaudimas, G.Jasaitis nepaaiškino.

Komisijos pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas, kaip pranešė BNS, žurnalistams teigė, kad G.Jasaitis davė nemažai darbo komisijai. Prokuroro pateiktą informaciją J.Sabatauskas sakė, jog G.Jasaičio pateikta informacija bus plėtojamas atliekamas tyrimas, tačiau priimant galutinį sprendimą bus vertinama ne tik ši informacija, bet ir kitų liudytojų parodymai.

Pirmą kartą apie prokurorams daromą spaudimą G.Jasaitis prabilo dar vasario mėnesį įvykusioje spaudos konferenncijoje, kai jo buvo paklausta, ar iš pareigų traukiantis generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui, jis nesiruošia pasekti jo pėdomis.

Tada G.Jasaitis teigė, kad spaudimas ypač juntamas iš dešiniųjų partijų atstovų, o šis spaudimas įgyvendinamas per vieną koncerną, valdanį žiniasklaidos priemonių grupę.

Portalo paklaustas, ar tai „Achemos“ koncernas, G.Jasaitis atsakė: „Taip tai Bronislovo Lubio vadovaujamo koncerno žiniasklaidos grupės“.

BNS teigimu, J.Sabatauskas atsisakė patvirtinti, kad G.Jasaičio pateikta informacija susijusi su „Achemos“ grupe. "Jeigu mūsų įtarimai nepasitvirtins, kad nebūtų nereikalingo ažiotažo, kad nebūtų jų vardas be reikalo suteptas", - atsargumą aiškino komisijos vadovas.

Anot jo, pagrindinė komisijos misija - "ne ką nors nubausti, sumenkinti, suniekinti, o nustatyti aiškias ribas, kad ateityje būtų kuo mažiau to neteisėto poveikio".

"Svarbiausia komisijos misija - pateikti siūlymą ir matymą, kokios leistinos ribos bendraujant su teisėsaugos institucijomis. Pirmiausia, aišku, politikų. Kadangi tyrimas apima ir interesų grupių galimą poveikį, vadinasi, pateikti savo siūlymus, kuriuos reikėtų įtvirtinti teisės aktuose", - dėstė J.Sabatauskas.

Laikinoji tyrimo komisija dėl galimai neteisėto politikų poveikio teisėsaugos institucijoms tirti buvo sudaryta gegužės mėnesio, po premjero Andriaus Kubiliaus Virgio Valentinavičiaus išsišokimų. Jis su kitais Vyriausybės darbuotojais apsilankė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje ir pareikalavo susipažinti su dar nebaigtu tyrimu taip vadinamojoje mailiaus byloje.

Savo tyrimą komisija turėtų baigti iki spalio 1 dienos.