Gauti kompensacijas iš Vokietijos trukdo Lietuvos valdžios neveiklumas

Daugiau kaip 200 lietuvių šeimų, nukentėjusių nuo slaptų Sovietų Sąjungos ir Vokietijos susitarimų ir išsiuntusių prašymus į Vokietijos Bundestagą dėl jiems padarytos žalos kompensavimo, gavo oficialius atsakymus, kad Lietuvos Vyriausybė dėl savo piliečių į Vokietijos parlamentą nė karto nesikreipė, pranešė "Lietuvos žinios".

Seimas dar birželio pradžioje paragino Vyriausybę pradėti derybas su Vokietija dėl kompensacijų 1941 metais iš Suvalkų krašto (dabartinės Lenkijos) prievarta iškeldintiems lietuviams.

Kaip teigė vienas draugijos "Suvalkija", vienijančios 1941 metais iš Suvalkų krašto į Lietuvą ištremtus žmones, aktyvistų Vytautas Kuliešius, birželio 3-iąją Seimo priėmus rezoliuciją prašymus išmokėti kompensacijas Bundestagui parašė 230 draugijai priklausančių šeimų. Tačiau visos jos gavo beveik vienodus atsakymus - mūsų Vyriausybė iki šiol nė karto nesikreipė į Vokietiją dėl Lietuvos piliečiams padarytos žalos atlyginimo ir dėl to nevyksta jokių derybų.

"Nesuprantame, kodėl delsiama. Juk ne kartą buvome kviesti ir į Užsienio reikalų ministeriją (URM), ir kitas institucijas. Mums aiškino, kad problema suprantama ir bus sprendžiama", - ir stebėjosi, ir piktinosi V.Kuliešius.

Pagal slaptą Vokietijos ir Sovietų Sąjungos susitarimą 1941-1942 metais dėl to, kad buvo lietuvių tautybės, iš okupuoto Suvalkų krašto į Lietuvos teritoriją perkelta 14 tūkst. žmonių. Lietuviai, palikę visą užgyventą turtą, buvo prievarta iškeldinami iš savo namų ir apgyvendinami nacionalizuotuose ūkiuose Vilniaus krašte. Tačiau baigiantis Antrajam pasauliniam karui jie buvo išvyti ir iš šių ūkių.

Draugijos "Suvalkija" pirmininkė Birutė Kižienė sakė, kad iš Suvalkų krašto iškeldintiems žmonėms suteiktas nukentėjusių perkeltųjų statusas, nuo 2005 metų jiems mokama ir valstybinė pensija.

"Tai daro mūsų valstybė, nors iš tiesų žalos kaltininkė yra Vokietija. Raštus šios valstybės institucijoms rašėme nuo 1997 metų. Iš pradžių Vokietija bandė įtikinti, kad išsikėlėme savanoriškai. Vėliau mėgino aiškinti, kad nėra pretendentų į žalos atlyginimą. Kai radome per 200 nukentėjusiųjų, gavome raštą, jog nėra teisinio pagrindo nagrinėti šį mums svarbų klausimą, kol į Vokietiją nesikreipė Lietuvos Vyriausybė", - kalbėjo B.Kižienė.

Po ilgai trukusio susirašinėjimo 2009-aisiais Vokietija pagaliau pripažino, kad Lenkijos krašto lietuviai patyrė tokią pat dalią, kaip ir kitų Europos valstybių gyventojai, kuriuos naciai prievarta perkėlė gyventi kitur. Tuomet atsirado galimybių iš Vokietijos pareikalauti tokių kompensacijų, kokios mokėtos kitų šalių piliečiams.

Trečiadienį "Lietuvos žinioms" nepavyko sužinoti oficialios Užsienio reikalų ministerijos pozicijos šiuo klausimu. Visoje ministerijoje neatsirado atsakingo specialisto, galinčio paaiškinti susiklosčiusią situaciją.