Gabių vaikų ugdymo sistemos Lietuvoje dar nėra

Patys gabiausi vaikai Lietuvos bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose yra priversti vegetuoti – jų gebėjimai neugdomi, o ir žinių jie gauna per mažai, teigia lrt.lt kalbinti gabių vaikų tėvai. Specialistai pastebi, kad mūsų šalyje vis dar nėra bendros gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo sistemos, ir vis dar diskutuojama, ar tokia sistema yra reikalinga ir koks turėtų būti gabių vaikų ugdymo modelis.

Tėtis Alfredas pastebi, kad Lietuvos bendrojo lavinimo ugdymo įstaigos šiandien vykdo masinio švietimo misiją. Anot jo, mokyklose, kaip ir daugelyje kitų visuomenės sričių, orientuojamasi į skęstančiųjų gelbėjimą.

Nors Alfredo sūnus šiandien eina į trečią klasę, matematiką jis mokosi pagal penktos klasės programą. Gabų vaiką tėvai leidžia į „Gabių vaikų akademiją“, nes, anot jų, mokykloje nėra patenkinami didesnę pažangą nei kiti darančio, žingeidesnio vaiko poreikiai.

„Konkrečiai matematikos sūnus mokosi pagal penktos klasės kursą, o kitose disciplinose nėra taip lengva judėti į priekį tokiu tempu. Sūnui iš esmės reikia labiau pažengusio turinio, jį domina chemija, visokie fizikos aspektai. Namuose mes kalbamės tikrai ne jo metų vaikui būdingomis temomis.

Mano nuomone, ne tik švietime, bet apskritai daugelyje sričių mūsų visuomenėje yra orientuojamasi į skęstančiųjų gelbėjimą. Aš nesakau, kad to nereikia, bet kaip prieš šimtą metų vienas mokslininkas pastebėjo: „Mes skiriame visą dėmesį turintiems negalią, bet neskiriame dėmesio turintiems viltį“, – kalbėjo jis.

Anot pašnekovo, ugdymo procesas mokyklose turėtų būti organizuojamas skiriant daugiau dėmesio ir suteikiant daugiau galimybių gabesniems vaikams.

„Mūsų vaikui reikia daug daugiau nei jis gauna mokykloje. Aišku, jis gali sėdėti ir kramtyti tą trečios klasės kursą vegetuodamas, bet kas iš to? Kitas dalykas, reikia, kad jis ir bendrautų su žmonėmis, panašiais į save, stipresniais. Dabar klasėje yra visokių vaikų, dalis silpniau mokosi, dalis stipriau, bet nėra to fono, iššūkio“, – pasakojo Alfredas.

Ne valstybinę, bet privačią mokyklą savo dukrai parinkusi, atžalą į Nacionalinę moksleivių akademiją papildomų žinių įgyti leidžianti mama Žana prisipažino, jog ją ištiko lengvas šokas pirmą kartą pravėrus valstybinės mokyklos pirmos klasės, į kurią būtų turėjusi eiti jos dukra, duris.

„Į valstybinės mokyklos pirmą klasę mes dukrą leidome lygiai dvi dienas, nes supratome, kad mūsų vaikas ten sėdės ir ilgą laiką negaus to, ko jai reikia. Kai pamačiau, kad klasėje 25 vaikai ir vienas iš jų dar su specialiais poreikiais...

Pirmos klasės užduotėlės jai praktiškai žinomos, nes aš ją pati mokinau. Paklausiau mokytojos, ar jai skirs kažką kito, atitinkančio mūsų mergaitės žinias, kad paskui nebūtų taip, jog iš pradžių jai viskas lengvai eisis, o paskui nieko nebemokės. Mokytoja paaiškino, kad pradžioje dėmesį skirs vaikams, kurie yra silpnesni. Teko ieškoti kitos mokyklos“, – pasakojo vilnietė.

Mama Jolita teigia, kad jos sūnus jau būdamas 4-5 metų mokėjo visą tai, ko mokomi antros klasės mokiniai.

„Kai sūnus įstojo į „Gabių vaikų akademiją“, labai džiaugėsi. Jis man sakė: „Čia aš sužinojau tiek, kiek per pusę metų mokykloje nesužinau“. Jis pats sakė, kad jam reikia daugiau negu, kad gauna mokykloje. Sūnus turi motyvaciją, stengiasi.

O mokykloje... Jie viską sprendžia iš pratybų, automatiškai... Jis viską moka, galvoti nereikia, gali suklysti nebent skaičių įrašydamas. Manau, mokykloje gabesniems vaikams užduotys turėtų būti skiriamos sunkesnės“, – kalbėjo moteris.

Gabių vaikų lavintojai: gabumai – tai ne vien tam tikros srities žinios

„Gabių vaikų akademijos“ vadovė Ingrida Ramanauskienė pažymi, kad skirtingai nei yra įprasta manyti, gabūs vaikai atrenkami ne vertinant jų tam tikros srities žinias, bet psichologams įvertinant jų bendruosius gebėjimus.

„Bendrieji vaiko gebėjimai tai nėra gebėjimai muzikai, gebėjimai sportai, gebėjimai lietuvių kalbai ar matematikai. Vaikai, kurie turi bendruosius gebėjimus, paprastai gabūs daugeliui sričių, nebūna taip, kad, pavyzdžiui, vaikas labai gabus lietuvių kalbai ir visiškai negabus matematikai.

Bendraisiais gebėjimais pasižyminčiam vaikui pavyks gauti aukštus įvertinimus tiek iš dailės, tiek iš muzikos, nes bendrieji gebėjimai – tai yra vaiko sugebėjimas apdoroti informaciją, vaiko gebėjimas rinkti informaciją, daryti išvadas, tą informaciją sisteminti ir ja naudotis“, – dėstė pašnekovė.

Kaip pastebi I. Ramanauskienė, labai gabiems vaikams įprastinės bendrosios mokomosios programos, kuri dažniausiai yra orientuota į vidutinių gabumų vaiką, neužtenka, todėl jau pradinėje mokykloje gabiausieji įpranta tingėti.

„Gabesniesiems neužtenka tos informacijos ir tokio lygio užduočių, kurie jas gauna mokyklose. Antras dalykas, ko labiau reikia tokiems vaikams, tai galimybės bendrauti sus tokiais pat stipriais vaikai, kad jie nesijaustų nuolatiniais lyderiais klasėje, kad visuomet yra pats geriausias ir niekas negali jo pralenkti.

Gabus vaikas turi pajausti, kas yra sveika konkurencija, kad mokėtų dirbti ir bendradarbiauti su tokiais pat stipriais kaip ir jis. Aš manau, kad iš tokių vaikų, jeigu jiems bus sudarytos visos galimybės panaudoti savo potencialą, tikrai gali išaugti dideli žmonės“, – sakė pašnekovė.

Daugiausia gabių vaikų – tarp berniukų

Nacionalinės moksleivių akademijos projektų vadovė Rūta Žukauskaitė pastebi, kad kasmet paprastai akademijoje mokosi 200-250 vaikų, kasmet papildomai atrenkama apie 80–100. Šiuo metu vykstančioje atrankoje į Nacionalinę moksleivių akademiją dalyvauja beveik 300 gabių vaikų.

„Ateina labia skirtingi žmonės. Yra tokių, kurie turi tikslą ir didelę motyvaciją, bet dar neturi kažkokių ypatingų pasiekimų. Pasitaiko nemažai olimpiadų, netgi tarptautinių, dalyvių. Stengiamės juos atrinkti“, – pasakojo R. Žukauskaitė.

Kaip pastebi pašnekovė, didžiausi konkursai laukia norinčių mokytis biochemijos ir matematikos. Daugiausiai gabių vaikų, anot   Nacionalinės moksleivių akademijos projektų vadovės R. Žukauskaitės, tarp berniukų.

„Gabių vaikų akademijos“ vadovė I. Ramanauskienė pastebi, jog dažniausiai lūkesčių nepateisina į akademiją tėvelių atvedami pirmokai.

„Dalis vaikų, dažniausiai pirmokai, yra atvedami tėvelių, jiems tikintis, kad jų vaikas yra labai gabus, tačiau testai to nepatvirtina. Kalbant apie trečiokus, situacija kiek kitokia – dauguma vaikų ateina tikrai labai gabių. Šiemet iš 49 pretendavusių mokytis „Gabių vaikų akademijoje“ net trisdešimt keli vaikučiai buvo tikrai labia stiprūs“, – sakė pašnekovė.

LMVA: mokyklos turi pačios ieškoti išeičių

Lrt.lt kalbintas Lietuvos mokyklų asociacijos vadovas Vytautas Giedraitis sakė nenorintis nei patvirtinti, nei paneigti, kad dabartinė mokymo programa mokyklose yra orientuota į vidutinių gebėjimų vaikus.

Anot jo, nors bendrosios programos ir bendrasis ugdymo turinys nenumato išskirtinių galimybių labai gabiems vaikams, tačiau kiekviena mokykla tam turi ieškoti savų sprendimų.

„Iš tiesų gabių mokinių ugdymui įvairios mokyklos ieško savų variantų, kaip tai padaryti. Vienose yra specialios klasės, kitose – pagal poreikius tokiems vaikams rengiamos specialios programos. Tokie vaikai išskiriami, jiems sudaromos galimybės dalyvauti konkursuose, renginiuose, kitaip išreikšti savo gebėjimus, pavyzdžiui, neformalaus švietimo būreliuose.

Aišku, to per mažai. Turiu pripažinti, kad mokytojai turi mažai galimybių dirbti bendrose klasėse, kadangi klasės yra didelės“, – kalbėjo Lietuvos mokyklų asociacijos vadovas.

Lietuvos vaikai išsiskiria savo pasiekimais“

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (SPPC) psichologė Aida Šimelionienė pastebi, kad sunku būtų pasakyti, kurios – akademinės, meno, sporto ar kitos – srities Lietuvos gabūs ir talentingi vaikai išsiskiria savo pasiekimais, palyginus juos su kitų šalių gabiais vaikais. Tai, anot jos, galėtų parodyti įvairių olimpiadų, konkursų ir varžybų rezultatai.

„Vaiko gabumų raiškai įtaką daro daugelis veiksnių – vaiko šeima, mokykla, šalies švietimo sistema ir net kultūra ar pati visuomenė, kuri vertina tam tikros srities pasiekimus, taip skatindama tam tikros srities gabumų atsiskleidimą ir vystymą.

Viena yra aišku, kad vaiko gabumai atsiskleidžia ir gabūs vaikai išsiskiria savo pasiekimais iš kitų mokinių tada, kai yra sudaromos sąlygos jų gabumams atsiskleisti ir vystytis“, – dėstė specialistė.

Psichologė A. Šimelionienė pažymi, kad mūsų šalyje tik pastaraisiais metais skirtas ypatingas dėmesys gabių vaikų ugdymui, tačiau vis dar neturime bendros gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo sistemos, ir vis dar diskutuojama, ar tokia sistema yra reikalinga ir koks turėtų būti gabių vaikų ugdymo modelis mūsų šalyje.  

„Kai kurios pasaulio ir Europos šalys, tokios kaip Vokietija, Anglija, JAV, turi gana senas gabių vaikų ugdymo tradicijas. Šiose šalyse vyrauja požiūris, kad bendra mokykla nėra tinkama gabiam vaikui ir jam turi būti suteikiamos kitos galimybės ir kitoks, labiau jų poreikius atitinkantis ugdymas, t.y. jie gali lankyti specialias mokyklas, klases, papildomas veiklas.

Jei mokiniai ugdomi bendrojo lavinimo mokykloje, jiems yra siūlomas paspartintas ugdymas, individualios ugdymo programos ir kt. Priešingai, Skandinavijos šalys neišskiria nei specialių poreikių, nei gabių vaikų ir ugdo juos bendrojo lavinimo klasėse, siekdami suteikti kiekvienam klasės mokiniui atitinkantį jo poreikius ugdymą.

Tačiau jau ir šios šalys, remdamosis savo ir kitų šalių patirtimi, pripažįsta, kad gabūs mokiniai yra ypatinga mokinių grupė, reikalaujanti specialaus dėmesio, ugdymo, mokytojų pasirengimo dirbti su šia ypatinga mokinių grupe“, – pasakojo ekspertė.

Kalbėdama apie gabiems vaikams sudaromas galimybes Lietuvoje A. Šimelionienė pažymėjo, jog šiuo metu gabūs ir talentingi vaikai turi galimybę pradėti lankyti mokyklą anksčiau nei kiti mokiniai, gali peršokti klases, pasirinkti įvairias neformalaus ugdymo programas, mokytojai gali diferencijuoti  šiems mokiniams jų ugdymo turinį ir pan.  

Tačiau, anot pašnekovės, ne kiekviena mokykla gali suteikti   gabiems ir talentingiems mokiniams jiems reikiamą ugdymą, o ir mokytojai ne visada pajėgūs diferencijuoti ugdymo turinį jų klasėse besimokantiems gabiems mokiniams.   

„Įgyvendinant Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programos 2009- 2010 metų priemones, buvo parengtas gabių vaikų, pasižyminčių labai aukštu intelektinių gebėjimų lygiu, atpažinimo ir įvertinimo standarto projektas.

Šį projektą, koordinuojant Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrui, parengė grupė Vilniaus universiteto ir Vilniaus pedagoginio universiteto mokslininkų grupė, kuri išanalizavusi daugelio šalių patirtis atpažįstant ir ugdant gabius vaikus, suformulavo pagrindinius principus, kaip ir kokiais būdais turėtų būti atrenkami ir įvertinami gabūs vaikai.  

Šiais mokslo metais yra numatyta atlikti pilotinį tyrimą – išbandyti metodiką vienoje Vilniaus mokykloje, siekiant sužinoti, kokie yra gabūs mokiniai, kiek jų yra ir kokį ugdymą jie gauna. Tada jau galėtume kalbėti ir apie tai, koks ugdymas šiems mokiniams   reikalingas, kaip būtų galima panaudoti jau šiuo metu esančias   gabaus vaiko ugdymo galimybes mūsų šalyje“, – dėstė pašnekovė.


Šiame straipsnyje: gabūs vaikai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių