FNTT vadovas: Geresnis keitimasis operatyvine informacija duos vaisių

Šią vasarą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriumi tapęs Vitalijus Gailius teigia, kad keitimasis operatyvine informacija tarp teisėsaugos institucijų tapo sklandesnis, ir tai ateityje turėtų duoti rezultatų.

Interviu BNS V.Gailius sakė, kad siūloma FNTT reorganizacija turėtų optimizuoti tarnybos administravimą, tačiau jis atsisakė prognozuoti, ar keisis jo vadovaujamos įstaigos pavaldumas bei funkcijos.

– Jus skiriant į FNTT vadovo postą, politinė valdžia svarbiausiu uždaviniu įvardijo įstaigos reorganizavimą. Ar ligšiolinė padėtis buvo ydinga ir kokią reorganizacijos perspektyvą matote?

– Dirbu Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje, kuri iki rugsėjo 30 dienos turi pateikti savo siūlymus dėl pavaldumo ir funkcijų perdavimo kitoms institucijoms. Ar FNTT liks pavaldi Vidaus reikalų ministerijai, ar įstaiga bus kitos ministerijos sferoje, ar tai bus statutinė institucija, sprendžiu ne aš. Sprendimai bus priimti Vyriausybėje, taigi aš išvadų daryti negaliu.

Pagal dabartinį įstatymą, galime teikti Vidaus reikalų ministerijai siūlymus dėl esamos struktūros pertvarkymo. Tą ir padarėme. Mano sudaryta darbo grupė rugsėjo 1-ąją pateikė išvadas dėl vidaus struktūros pertvarkymo, galimų funkcijų perdavimo. Reforma nukreipta į administravimo tobulinimą, administravimo išlaidų mažinimą, siūlome optimizuoti regioninius padalinius. Su parengta koncepcija kreipėmės į Vidaus reikalų ministeriją. Vadovų skaičius mažės, o dirbančiųjų daugės.

– FNTT iki šiol daug kritikos sulaukdavo dėl to, kad esą nesidalija informacija su kitomis teisėsaugos institucijomis. Kaip sprendžiami šie klausimai?

– Mano įsitikinimu, operatyvinė informacija, gauta atliekant operatyvinės veiklos subjekto funkcijas, negali priklausyti mums ar jums - ji visų pirma priklauso valstybei, nes ši informacija gaunama panaudojant valstybės resursus. Turime daryti viską, kad ji būtų racionaliai panaudojama.

Jei gaunu informaciją, kuri aktuali Muitinės departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) ar policijai, privalau pagal susitarimą ir numatytą tvarką ją perduoti. Jei jie turi informacijos, kuri naudinga mūsų tyrimams,. jie turi ją perduoti man.

FNTT buvo kaltinama, kad nesidalija informacija, gaunama iš komercinių bankų pagal Pinigų plovimo prevencijos ir terorizmo finansavimo įstatymą apie pinigines operacijas. Šiandien tos aplinkybės yra pašalintos, Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) jau teikiame duomenis, yra pasirašytas susitarimas. Informacija taip pat jau keičiamės su Valstybine mokesčių inspekcija.

Siekdami dar praplėsti galimybes keistis informacija, tapome Kriminalinės informacijos analizės centro dalyviais. Šiame virtualiame analitiniame forume bendradarbiaujame su pasienio, policijos ir muitinės įstaigomis.

Pavyzdžiui, tai padėtų tokioje situacijoje, jei apie kažkokį konkretų objektą mes turime duomenų, muitinė ir VSAT taip pat turi duomenų, o jį tirianti policija - neturi.

– Valstybės vadovai skelbia, kad būtina aktyviau kovoti su kontrabanda. Kaip jūs vertinate esamą situaciją ir kokių priemonių būtina imtis?

– Centrinis subjektas šioje srityje yra muitinė. Mes turime būti tarsi bitės, sunešančios medų - duoti muitinei tam tikrus duomenis iš šios srities. Šiai dienai tokių pavyzdžių jau yra - esame informacijos perdavę ir Kriminalinės informacijos analizės centrui, ir muitinei. Vyksta realus bendradarbiavimas. Manau, kad pamatysime realių vaisių.

– Kaip ekonominė krizė paveikė finansinių nusikaltimų struktūrą, mastą, kokias tendencijas galite išskirti?

– Kai kurios tendencijos atskleidžiant ir tiriant nusikaltimus finansų sistemai išryškėjo dar prieš sunkmetį. Pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimo srityje pačios nusikalstamos veikos vykdomos jau ne tik Lietuvoje, tačiau apima ir kaimynines valstybes. Atliekama tyrimų, kai bendrininkai grynuosius pinigus paima vienoje valstybėje, kitoje šalyje klastojami buhalterinės apskaitos dokumentai, o išvengti mokėtinų mokesčių siekia nusikalstamos veikos bendrininkai iš Lietuvos.

Dar vienas būdingesnis dalykas tas, kad siekiant iš viso nemokėti jokių mokesčių - PVM, gyventojų pajamų ar pelno mokesčių - imituojami ūkiniai-finansiniai sandoriai su lengvatinėmis prekybos įmonėmis (offshore).

Kaip problemą ne tik Lietuvos, bet ir visos ES ekonomikai galima būtų įvardyti vadinamąją "trikampę" prekybą, kai iš kokios nors ES bendrovės įsigyjamos paklausios rinkoje prekės atvežamos į kitą ES valstybė. Pastarosios ūkio subjektas deklaruoja, kad prekės išvežamos į trečiąsias valstybes, tačiau realiai prekės parduodamos toje pačioje ES valstybėje. Tokiu būdu, realizuojant prekes nesumokami mokėtini mokesčiai.

FNTT taip pat atlieka ikiteisminius tyrimus, susijusius su nusikalstamais bankrotais, tiria vadinamojo "fenikso" sindromo atvejus, neoficialaus atlyginimo mokėjimo faktus.

Vis dažniau identifikuojame pinigų plovimo atvejus.

– Ar jums teko pajusti politikų spaudimą?

– Mano sprendimui pradėti ikiteisminį tyrimą arba konkretaus subjekto operatyvinį tyrimą įtaką daro du įstatymai - Baudžiamojo proceso kodeksas ir Operatyvinės veiklos įstatymas.

Jei klausiate, ar aš jaučiu spaudimą, ar turiu problemų dėl politikų įtakos mano sprendimams - man įtaką daryti galima tik pakeitus įstatymo dispoziciją. Tik taip man gali man įtaką daryti politikai. Telefoninės teisės, elektroninės teisės aš nepripažįstu. Ir niekad nepripažinau per daugiau nei 20 metų tarnyboje.


Šiame straipsnyje: FNTTVitalijus Gailius

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių