Estijos Prezidentas: mes laikomės savo žodžio

Šią savaitę su darbiniu vizitu Lietuvoje lankėsi Estijos Prezidentas Toomas Hendrik Ilvesas. Vilniuje jis susitiko su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite ir Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi. T. H. Ilvesas užtikrino Lietuvos vadovus, kad Estija laikysis savo ankstesnių įsipareigojimų ir prisidės prie Visagino atominės elektrinės statybos.
„Mes laikomės savo žodžio“, – ne kartą pabrėžė Prezidentas.

Lietuvos televizijos laidoje „Pasaulio panorama“ Estijos vadovas plačiau išdėstė savo nuomonę apie Baltijos valstybių bendrus strateginius projektus, o taip pat apie eurozonos valstybėms kylančius iššūkius ir būtinybę užtikrinti kibernetinį saugumą.

Laba diena, pone Prezidente. Pirmiausia leiskite paklausti apie Jūsų vizitą: kokių turėjote tikslų ir ar pavyko jų pasiekti?

Vizitas buvo labai sėkmingas. Pas jus smagu atvažiuoti, o susitikimais su Prezidente ir Premjeru aš taip pat esu labai patenkintas. Mes labai panašiai vertiname visus svarbiausius politikos klausimus: finansinę atsakomybę, deficito mažinimą, bendrus interesus statant Visagino atominę elektrinę. Galiu dar kartą pakartoti, kad Estija tikrai prisidės prie šio projekto. Mes laikomės savo žodžio.

Kaip vertinate Baltijos valstybių bendrus strateginius projektus? Ar jie vyksta sėkmingai?

Bendri energetikos ir transporto projektai yra Baltijos valstybių bendradarbiavimo esmė. Jau seniai praėjo tos dienos, kai drauge mojavome vėliavomis ir dainavome dainas. Dabar turime rimtus finansinius įsipareigojimus. Šiuo metu padėtis labai palanki.

Pavyzdžiui, dabartinis Europos Sąjungos transporto komisaras yra iš mūsų regiono. Jis supranta mūsų interesą nutiesti greitąjį geležinkelį nuo Talino iki Varšuvos. Todėl šiuo metu ne tik sutariame tarpusavyje, bet ir galime tikėtis realios ES paramos. Taigi, dabar arba niekada. Panaši situacija gali niekada nebepasikartoti.

Kaip manote, kokios svarbiausios kliūtys iškyla šiems projektams? Kodėl tokių projektų, kaip „Rail Baltica“, įgyvendinimas trunka taip ilgai?

Nesakyčiau, kad labai ilgai. Juk sutarti turi keturios valstybės, atsidūrusios sunkioje finansinėje padėtyje. O dar Europos Komisija. Jei Lietuva ar Estija galėtų vienos tokį projektą realizuoti, tai tuoj pat taip ir padarytume. Bet šiuo atveju derybos neišvengiamos ir jos užtrunka.

Ar šiai padėčiai gali daryti įtakos pasikeitusi politinė situacija Latvijoje?

Dabartinė Latvijos vyriausybė įsipareigojo prisidėti. Daugiau nieko ir negali tikėtis – tik valdančiosios koalicijos įsipareigojimo. Bet manau, kad kiekvienai valstybei svarbu laikytis net tų įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė ankstesnės vyriausybės. Dėl Estijos dalyvavimo Visagino atominės elektrinės projekte buvo sutarta su kita vyriausybe, bet mes šio įsipareigojimo laikomės.

Kalbantis su eurozonos valstybės vadovu, neįmanoma išvengti finansų krizės klausimų. Ar Europos Sąjunga gali tikėtis sėkmingai įveikti šią krizę?

Akivaizdu, kad įvykiai nuolat pralenkia ES atsaką. Viskas vyksta dar greičiau nei mes baiminomės. Tai labai neramina. Bet būtent dėl to Estija nuolat pabrėžia finansinės atsakomybės reikšmę. Mes esame pati skurdžiausia iš eurozonos valstybių. Turiu galvoje, kad nesame vargšai, bet esame patys neturtingiausi. Kvaila, kad turime padėti išlaikyti turtingesnes valstybes, kurios neatsakingai tvarkė savo finansus. Mes tai darome, nes tikime vieninga Europa. Bet mes taip pat norime ir sieksime, kad kitos valstybės laikytųsi finansinės drausmės taip pat, kaip ir mes.

Estija labai džiaugėsi prisijungusi prie eurozonos. Kaip yra dabar? Ar nesigailite, kad įstojote į jau subyrantį klubą?

Ne, jokiu būdu ne. Kad ir kas nutiktų Graikijai ir Italijai, tai paveiks visas valstybes, ir priklausančias eurozonai, ir jai nepriklausančias. Tai savo kalboje pabrėžė ir Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde. Kai kuriais atžvilgiais eurozonai nepriklausančios valstybės gali nukentėti net labiau.

„Financial Times“ neseniai labai taikliai perspėjo britus: galite juoktis iš euro, bet jei Graikija pasitrauks iš eurozonos, Didžioji Britanija taip pat nukentės. Ir ne menkiau nei tuo atveju, jei ji priklausytų eurozonai. Todėl šiuo požiūriu viskas paprasta. Nežinau, kaip buvo Lietuvoje, bet Estijoje žmonės mojo ranka, kai žlugo „Lehman Brothers“. Esą tai toli ir mums nesvarbu. O po dešimties mėnesių Estijos nedarbo lygis pranoko visus rekordus.

O kaip Estijos žmonės reaguoja į finansų krizę? Ar jie taip pat nesigaili dėl euro įvedimo?

Visuomenės apklausos rodo, kad euras prasčiau vertinamas. Bet tai ir yra mūsų politikų darbas. Paaiškinti tai, ką jau minėjau: kad krizės akivaizdoje nėra jokio skirtumo, ar priklausome eurozonai. Priklausymas eurozonai turi net privalumų – pervesti pinigus į kitas valstybes kainuoja, nes nereikia keisti valiutos. Bet, žinoma, turime populistų, kurie mėgsta euro tema paspekuliuoti. Jų stiliumi lengva kalbėti, tačiau tai nėra labai atsakinga.

Estija siekia įsitvirtinti kaip kibernetinio saugumo centras Europoje. Kokios tos naujosios kibernetinės grėsmės ir kuo svarbus NATO ir ES bendradarbiavimas šioje srityje?

Žmonės vis dar sunkiai supranta, kad kibernetinės grėsmės – tai ne tik įsilaužėlių atakos prieš valstybės institucijas. Kur kas rimtesnė problema yra intelektinės nuosavybės apsauga. Šiuolaikinė ekonomika yra pagrįsta tyrimais ir atradimais, todėl intelektinė nuosavybė turi didžiulę reikšmę. Štai kodėl būtinas glaudesnis privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas šioje srityje.

Žmonės linkę mąstyti klasikinėmis kategorijomis. Esą leisdavome pinigus tankams, o dabar juos leisime kompiuteriams. Tačiau tai nėra taip paprasta. Kibernetinio saugumo centras Taline siekia, kad NATO infrastruktūra būtų apsaugota nuo kibernetinių atakų, bet nebūtinai bus atakuojama būtent NATO infrastruktūra.

Ar pačioje Estijoje sėkmingai vyksta privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas šioje srityje? Ką konkrečiai jau yra nuveikęs kibernetinio saugumo centras?

Kibernetinio saugumo centras svarsto teorinius klausimus, jis nėra operacinis centras. O privataus ir viešojo bendradarbiavimas tik palengva įsibėgėja. Bet mes jau turime kuo pasigirti. Estijoje įsikūrė Kibernetinės gynybos sąjunga, kuri yra panaši į savanoriškos krašto apsaugos organizaciją. Kompiuterių specialistai savo laisvalaikį skiria gynybos klausimams. Tik jie nelaksto po mišką, o sėdi prie kompiuterių. Šia idėja susidomėjo net JAV Nacionalinė gvardija ir ten kuriama panaši struktūra.

Pastaruoju metu daug kalbama apie glaudesnį Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą. Kokia Jūsų nuomonė?

Manau, kad tai tiesiog būtina. Mes juk kalbame apie palyginti nedideles valstybes. Po vieną Europos Sąjungoje mes neturime pakankamai galios. Todėl, žinoma, labai svarbu turėti bendrą poziciją, nes turime bendrų interesų.

Kokios svarbiausios Šiaurės ir Baltijos valstybių bendradarbiavimo kryptys?
Iš esmės, bendradarbiavimas turėtų būti visa apimantis. Mums svarbiausi tie klausimai, kurie yra svarbiausi konkrečiu momentu. Ypač svarbu gerus santykius išsaugoti dabar, kai dalis iš mūsų priklauso eurozonai, o kita dalis nepriklauso. Juk nepaisant to, mus sieja vienodas požiūris į finansinę atsakomybę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių