ES teismas svarstys, ar pagrįstai neleidžiama w raidė lietuviškame pase

Liuksemburge įsikūręs Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismas ruošiasi svarstyti, ar Bendrijos teisei neprieštarauja tvarka, kad dokumentuose vardai ir pavardės gali būti rašomi tik valstybinės kalbos rašmenimis.

Byla viešame posėdyje bus nagrinėjama trečiadienio ryte.

Lietuvoje ir Lenkijoje prieštaringai vertinamas klausimas Liuksemburgą pasiekė iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo. Ginčas pagrindinėje byloje kilo Civilinės metrikacijos skyriui atsisakius Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič-Vardyn gimimo liudijime vardą ir pavardę nurodyti kaip "Malgorzata Runiewicz", o santuokos liudijime - kaip "Malgorzata Runiewicz-Wardyn".

Vienas iš pareiškėjų Lukaszas Pawelas Wardyn (Lukašas Pavelas Vardynas) BNS sakė manąs, kad palankus teismo sprendimas išspręstų daugybę problemų, su kuriomis susiduria jo šeima ir lietuviai, sudarantys santuokas su užsieniečiais.

"Problemų yra daug, pradedant su skrydžių užsakymais. Negaliu keliauti su vaiku be žmonos, visada turiu turėti pažymas", - BNS sakė L.P.Wardyn.

Europos Komisijoje dirbantis L.P.Wardyn sakė manąs, kad šios problemos kuriamos dirbtinai.

"Jūs jau vartojate raides, kurių nėra jūsų abėcėlėje - Vilniuje matyti užrašai "Swedbank", WC. Man tai panašiau į veidmainystę, o ne į kalbos saugojimą", - teigė pareiškėjas.

Europos teisės departamento generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas BNS sakė, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog dabartinis reglamentavimas ES teisei neprieštarauja.

"Vyriausybės pozicija yra tokia, kad dabartinis reglamentavimas ES teisei neprieštarauja, o Lietuva turi visišką laisvę apsispręsti, kaip reglamentuoti pavardžių rašymo klausimus ir pasirinkti arba dabartinį, galiojantį variantą, arba tarpinį variantą, kai pavardė nelietuviškomis raidėmis rašoma, pavyzdžiui, kitame paso lape, arba išvis liberalizuoti pavardžių rašymą", - sakė D.Kriaučiūnas.

Seimas šiemet atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis jų nelietuvinant. To ilgą laiką prašo lenkų bendruomenė ir Lenkijos politikai. Dabar svarstoma galimybė originalią rašybą leisti ne pagrindiniame paso puslapyje.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas ES teismo klausia, ar dabartinė tvarka nediskriminuoja asmenų dėl jų etninės

kilmės ir neriboja teisės laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje.