ES siūlomas skyrybų reglamentavimas Lietuvos netenkina, nes nėra saugiklių dėl gėjų santuokų

Siūlymas reglamentuoti skirtingų šalių piliečių skyrybų procesą Europos Sąjungoje (ES) netenkina Lietuvos, nes jame nėra saugiklių, kurie leistų ignoruoti tos pačios lyties asmenų santuokas.

Lietuva šį mėnesį neprisijungė prie 14 ES valstybių narių, kurios nutarė bendrai reglamentuoti ištuokų taikymą, nes siūlomame reglamente nėra viešosios tvarkos išlygos. Projektas įtvirtina, jog pačios išsituokiančios poros galėtų pasirinkti, kurios valstybės teisę taikyti,

Šis teisės aktas būtų priimamas tvirtesnio bendradarbiavimo srityje, o ne vienbalsiai, visų ES narių.

Vidaus reikalų ir teisingumo ministrų tarybos posėdyje šiuo klausimu dalyvavęs teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius sako, kad teisingumo eurokomisarės Viviane Reding iniciatyva išbraukus viešosios tvarkos išlygą, Lietuvai taikant reglamentą gali tekti nagrinėti ir tos pačios lyties asmenų santuokų skyrybos bylas, nors tokios santuokos Lietuvoje nepripažįstamos.

"Didžiausias ginčas yra tarp šalių ir Europos Komisijos bei prisijungusių šalių dėl viešosios tvarkos išlygos, kuri numatytų, kad šalys gali atsisakyti taikyti savo teisę skyryboms ar vadovaujantis savo teise nagrinėti skyrybų bylas, kai toks reglamento taikymas būtų aiškiai nesuderinamas teismo vietos valstybės viešąja tvarka", - BNS sakė teisingumo viceministras.

"Jeigu išlygos nebūtų, taikant reglamentą galėtų kilti tokios situacijos, kai Lietuvos teismai turėtų nagrinėti tos pačios lyties asmenų skyrybų bylas ir, kadangi Lietuvoje tokios santuokos nėra pripažįstamos, manome, kad galėtų kilti akivaizdžios problemos ir būtent susijusios su viešąja tvarka, su papročiais, su tam tikromis visuomenei priimtinomis nuostatomis", - teigė T.Vaitkevičius.

Anot viceministro, posėdyje buvo nuspręsta leisti tvirtesnio bendradarbiavimo, kaip teisinio instituto, įgyvendinimą. Tam dar turi pritarti Europos Parlamentas.

"Toliau vyks pačio reglamento rengimas. Koks jis ir kokios nuostatos bus įtvirtintos, kol kas mes nežinome, tai ir lėmė mūsų neprisijungimą prie tų šalių", - sakė viceministras.

Susitarimą yra pasirašiusios 14 valstybių: Austrija, Belgija, Bulgarija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovėnija ir Ispanija.

Pasiūlymo kritikai yra minėję, kad glaudesnio bendradarbiavimo srityje priimtas pasiūlymas gali sukurti Europą, kurioje vienos valstybės greičiau "judėtų" už kitas ir tai prieštarautų pačios ES esmei, nes teisės aktas būtų taikomas tik prisijungusiose valstybėse.

"Yra tos grėsmės, ir mes jas vertiname. Savo pasisakyme aš akcentavau tai, kad rengiant reglamento tekstą ir apsisprendžiant dėl jo turi būti padaromas išsamus poveikio vertinimas akcentuojant, ar tai neatsilieps kitoms šalims", - kalbėjo viceministras.

Anot jo, šias grėsmes yra įvertinęs tiek Seimas, tiek Seimo Europos reikalų komitetas.


Šiame straipsnyje: Gėjaigėjų santuokos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių