Iš ES autsaiderės Lietuva tapo stipria vidutinioke švietimo srityje

Lietuva, įgyvendindama aukštojo mokslo reformą, pakilo iš Europos Sąjungos (ES) autsaiderių ir tapo stipria vidutinioke, tvirtina švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Tai, pasak ministro, rodo rugsėjo 20-ąją gauta Europos Komisijos (EK) aukštojo mokslo reformos strategija, kurioje aptariami aukštojo mokslo sistemų pokyčiai ir pasiekimai ES šalyse narėse.

„Remdamiesi ES pateiktais duomenimis, galime sakyti, kad Lietuva daugelyje sričių dažniausiai minima penketuke mažiausiai pasiekusiųjų. Dalijamės 24-26 vietomis tiek pagal ekonominė išsivystymą, tiek pagal kitus parametrus. (Tuo metu - BNS) aukštojo mokslo srityje per pastaruosius metus pasiekta pažanga leidžia sakyti, kad mes iš santykinai atsiliekančiųjų tampame stiprūs vidutiniokai, o ne vienoje srityje esame tarp lyderiaujančiųjų“, - pirmadienį per spaudos konferenciją tvirtino G.Steponavičius.

Ministro teigimu, EK išvados atskleidė, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kur aukštojo mokslo sistema socialiai orientuota, garantuojamas didelis studijų prieinamumas.

Be to, anot G.Steponavičiaus, Lietuvoje yra beveik pasiekusi ES dar tik ateityje ketinamą įvykdyti rodiklį, kad aukštąsias mokyklas baigtų ne mažiau kaip 40 proc. darbingo amžiaus asmenų. Pasak ministro, 2010-aisiais ES 25-64 metų aukštąjį mokslą baigusių asmenų vidurkis siekė 25 proc., tuo metu Lietuvoje šis vidurkis buvo 33 procentai.

Be to, anot Vyriausybės nario, Lietuvoje 44 proc. 30-34 metų asmenų turi aukštąjį išsilavinimą

„Aš galėčiau sakyti, kad mums šiandien yra iššūkis nebe studijuojančių ar išsilavinimą turinčiųjų skaičius, o kokybiniai dalykai“, - kalbėjo G.Steponavičius.

Jo teigimu, strategija parodo, kad Lietuva yra ketvirtoje vietoje pagal tai, kaip sekasi šalių narių aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims rasti darbo vietą. Anot jo, Lietuvą lenkia tik Švedija, Olandija ir Vokietija.

EK strategija taip pat atskleidė, kad nors Lietuva, praėjusių metų duomenimis, pagal lėšas vienam studentui dar nesiekia ES vidurkio, tačiau susilygino, pavyzdžiui, su Estija, Lenkija ar Vengrija.

Pasak G.Steponavičiaus, Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kur imamasi specialių priemonių skatinti aukštojo mokslo prieinamumą. Anot jo, kitos tokios valstybės yra Italija, Škotija ir Islandija.

EK Lietuvai rekomendavo padidinti studentų ir dėstytojų mobilumą, studijų tarptautiškumą ir skatinti įvairias finansavimo galimybes, pavyzdžiui, pritraukti privačių lėšų.
Anot viceministrės Nerijos Putinaitės, EK reformų strategija leido padaryti išvadų, į ką ministerija dabar turėtų atkreipti dėmesį.

„Viena iš išvadų būtų dar didesnis aukštojo mokslo įtraukimas į mokymąsi visą gyvenimą. Taip pat aukštosios mokyklos turi ieškoti būdų, kaip kuo daugiau pritraukti privačių lėšų, tai yra EK rekomendacijos visų šalių aukštosioms mokykloms (...) Vienas iš pagrindinių dalykų taip pat, kuris labai šviežiai nuskambėjo šitoje strategijoje, yra pareiškimas, kad turi būti atskirti vadybos procesai nuo akademinės veiklos procesų. Labai stiprus akcentas dedamas į tai, kad aukštosios mokyklos turi siekti akademinės kokybės, bet yra ir labai svarbu užtikrinti gerą šiuolaikišką vadybą“, - kalbėjo viceministrė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

DHL

DHL portretas
... strategija parodo, kad Lietuva yra ketvirtoje vietoje pagal tai, kaip sekasi šalių narių aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims rasti darbo vietą. - Galėjo pons ministeris patikslinti, nes taip ir neaišku kuriam pasaulio krašte tos darbo vietos. Labai stiprus akcentas dedamas į tai, kad aukštosios mokyklos turi siekti akademinės kokybės, bet yra ir labai svarbu užtikrinti gerą šiuolaikišką vadybą“, - kalbėjo viceministrė. Aišku universitetui tapus Všį, be vadybos nė žingsnio. Tik ar rūpės "vadybai" studijos studentai ir dėstytojai. Bet smagu, smagu kai žmonės apie savo darbus yra tik geros nuomonės :-))).

Elenele

Elenele portretas
DHL, jei mokaisi ne penketukais, rinkdamas skolą po skolos, ir dar plius dirbi, esi veiklus, tai darbų specialistams visada buvo ir bus, o dykaduoniai dundukai važiuoja į Airijas rinkti braškių ir plauti indų. O kad į studentą pradedama žiūrėti iš vadybinės pusės, ne kaip į kažkokį beasmenį padarą, kuris atėjo į universitetą tik kėdės patrinti, neturi nei balso nei savo nuomonės ir dėstytojo žodis teisingiausias ir neginčijamas, o kaip į klientą, kuris moka pinigus ir už tai turi gauti kokybiškas žinias, tai yra pliusas.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių