Eglynus naikina žievėgraužiai tipografai

Nuo gegužės mėnesio pradžios žalių spygliuočių medžių vėjavartų, vėjalaužų, pagamintos medienos žievėje galima pastebėti mažas skylutes, aplink kurias tarsi paberta smulkių, rusvos spalvos pjuvenų. Tokioje vietoje prapjovus ar nulupus medžio žievę rastume įmantrios formos takus, kuriuos išgraužia vabalai ir jų lervos.

„Dažniausiai tai Lietuvoje labiausiai paplitęs ir labai žalingas eglių kenkėjas žievėgraužis tipografas, - paaiškino žinomas gamtininkas Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius. - Vabalai įsigraužia po storesne žieve visame medžio kamiene, rečiau viršūninėje stiebo dalyje. Kenkėjai apsigyvena stačiose apsilpusiose eglėse, vėjavartose, pagamintoje medienoje. Jie dauginasi labai sparčiai, o minta tik žalių medžių brazdu, todėl nudžiūvus jų užpultam medžiui, puola aplinkinius, net ir visiškai sveikus medžius. Taip padaroma didelė žala miškams. Pirmos generacijos vabalai skraido balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje, masiškai sprogstant beržo pumpurams, o antros generacijos vabalai skraidyti pradeda pirmoje liepos pusėje, žydint mažalapėms liepoms".

Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, žievėgraužių užpultiems medžiams dar esant žaliais spygliais, lopais pradeda luptis ir kristi žievė, retėja laja, kol pagaliau medis visai nudžiūsta. Medis labai greitai iš žalio ir gyvybingo virsta gerokai mažesnės vertės sausuoliu, o jame užaugę vabalai išskrenda ieškoti kitų „aukų". Suaugę žievėgraužio tipografo vabalai gali perskristi iki 3 km atstumu.

Miško sanitarinės apsaugos tarnyba informuoja, kad žievėgraužių pažeistus medžius reikia kuo skubiau kirsti sanitariniais kirtimais ir išvežti iš miško arba nužievinti pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus. Jokie kiti būdai jau negali efektyviai sumažinti šių agresyvių kenkėjų skaičiaus. Jei miškininkai dar nespėjo iškirsti vėjavartų, vėjalaužų ar išvežti iš miško pagamintos žalių spygliuočių medienos, privalo tai atlikti kuo greičiau, kol juose neapsigyveno ir neužaugo nauja žievėgraužių karta.

Vabzdžiai nepaiso jokių ribų, todėl apsaugos darbus būtina atlikti ne tik dėl savo miško, bet ir dėl šalia augančių medžių saugumo. Rūpintis, kad kenkėjai padarytų kuo mažiau žalos, privalo miško valdytojai, savininkai, naudotojai, miško dauginamosios medžiagos tiekėjai, taip pat fiziniai bei juridiniai asmenys, ruošiantys, sandėliuojantys ir perdirbantys apvaliąją medieną bei kitus miško išteklius.

„Kalvotosios Žemaitijos“ nuotr.