E. Masiulis: pigaus skrydžio pasirinkimas - gero tono ženklas

Šalies vadovės pasirinkimas skristi į Londoną pigių oro linijų bendrove – užuomina į problemą, kad Lietuva neturi prezidentinio lėktuvo, ar įvaizdžio kūrimo dalykas? Politikų teigimu – ir tai, ir tai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, šiandien, balandžio 17 d., savo feisbuko puslapyje paskelbusi nuotrauką, kurioje matyti, kaip į buvusios britų premjerės Margaret Thatcher laidotuves ji vyksta „Wizz Air“ lėktuvu, sukėlė tikrą komentarų audrą ir uždavė seną klausimą – ar Lietuva išgali įsigyti valstybinį lėktuvą?

Tokių diskusijų kyla nuo pat nepriklausomybės pradžios, tačiau lėktuvui nupirkti ar išsinuomoti lėšų nerandama. Šių metų biudžete jų taip pat nenumatyta. Esant poreikiui valstybės delegacijos gali pasinaudoti Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvu „C-27J Spartan“. Prezidentės spaudos atstovų teigimu, skrydis į Londoną ir atgal tokiu lėktuvu kainuotų 50 tūkst. litų, o kelionė užsakomuoju reisiniu lėktuvu atsieitų mažiausiai 150 tūkst. litų. O Prezidentė pasirinko „paprasčiausią, pigiausią ir greičiausią“ skrydį pigių oro linijų bendrovės lėktuvu – jis tekainavo 3 tūkst. litų.

Vis dėlto premjeras Algirdas Butkevičius neatmeta galimybės įsigyti lėktuvą, kuriuo galėtų naudotis valstybės vadovai.

„Gal aš sakyčiau, kad lėktuvas turėtų būti ne prezidentinis, bet svarstytinas klausimas, kad tokį lėktuvą Lietuvai reiktų įsigyti, kuriuo galėtų ir Prezidentė, ir Vyriausybės nariai skristi. Ir taip pat tam tikru laiku jis galėtų būti išnuomojamas“, – svarstė ministras pirmininkas.

Tačiau buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis įsitikinęs, kad kol kas tokia transporto priemonė šaliai neįkandama.

„Reikia prisiminti, kad vis dar gyvename laikotarpiu, kai nereikia pernelyg atsipalaiduoti, pinigų kur nors užsislėpę neturim. Manau, lėktuvo įsigijimas nebūtų prioritetinis reikalas. Galbūt tai susiję su didesniu diskomfortu, bet vis tiek mūsų šalies vadovai nuvyksta ten, kur reikia, ir šiuo atveju nereikia daryti iš to tragedijos“, – teigė E. Masiulis.

Pasirodžius nuotraukai, viešojoje erdvėje pasklido diskusijos, ar toks Prezidentės pasirinkimas, artėjant Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, nedaro neigiamos įtakos šalies įvaizdžiui. E. Masiulis tvirtino, kad yra priešingai.

„Aš manau, kad tai padeda Lietuvos įvaizdžiui. Man atrodo, Prezidentė sąmoningai šitą žinią ištransliavo, kad parodytų, jog nėra atitrūkusi nuo didžiosios mūsų visuomenės dalies. Nematau čia jokios tragedijos. Priešingai, toks įvaizdis rodo, kad valstybė gyvena pagal savo išgales ir neleidžia pinigų ten, kur jų nereikėtų leisti“, – tikino parlamentaras.

Apie prezidentus be lėktuvų – anekdotai

Dėl skrydžių reguliariaisiais ir užsakomaisiais reisais šalies vadovai anksčiau yra patekę į ne vieną kuriozinę situaciją. Pavyzdžiui, 2007-aisiais neradus lėktuvo vos nežlugo tuomečio prezidento Valdo Adamkaus vizitas į Portugaliją. Paskutinę minutę buvo išnuomotas Kanarų oro linijų bendrovės lėktuvas, tačiau atvykus į Lisabonos oro uostą oficialūs pareigūnai ne iš karto patikėjo, kad tai Lietuvos prezidentas, nes ant lėktuvo nebuvo jokių valstybės skiriamųjų ženklų. Prezidentūrai sudarius sutartį su skrydžių bendrove „Aurela“, taip pat imta juokauti, kad V. Adamkus užsienyje atstovauja neegzistuojančiai valstybei Aurelai. Anekdotai sklando ir apie tai, kaip grįždamas į Lietuvą reguliariuoju reisu V. Adamkus išgirdo greta sėdinčio neblaivaus vokiečio klausimą, kur Vilniuje geriausias alus. Tiesa, prezidentinėms kelionėms pritaikius Lietuvos kariuomenės naudojamą karinį Lėktuvą „Spartan“, V. Adamkus juo „džiaugėsi“ sakydamas, jog didžiausias orlaivio pranašumas, kad galima pailsėti nuo bendravimo, nes skrendant juo neįmanoma susišnekėti.