D.Žalimas: Seimo rezoliucija dėl Tibeto konstatuoja istorinę tiesą

Seime kartą atmesta ir dabar pakoreguota rezoliucija dėl padėties Tibete turėtų būti priimta, sako Liberalų sąjūdžio narė parlamentarė Dalia Kuodytė.

Teisininko Dainiaus Žalimo teigimu, šis dokumentas svarbus ne tik kaip akcentuojantis žmogaus ir tautų teisių universalumą, bet ir tuo, kad konstatuoja istorinę tiesą.

"Balsavimas Seime dėl rezoliucijos priminė farsą. Manau, tai buvo nesusipratimas. Labai tikiuosi, kad šiemet tauta, kuri tapo laisva prieš 20 metų, jos atstovybė - Seimas - susipras. Ir rezoliucija bus priimta, kaip išraiška to, kad Lietuvoje gerbiamos žmogaus teisės ir laisvės", - antradienį spaudos konferencijoje sakė D.Kuodytė.

Anot tarptautinės teisės specialisto D.Žalimo, rezoliucija svarbi ir tuo, kad joje kalbama apie istorinę tiesą.

"Vienas iš principų, kuris akcentuojamas Europos Parlamento rezoliucijose dėl komunistinių nusikaltimų, - kad susitaikymas nėra įmanomas be tiesos ir susitaikymas nėra įmanomas be atgailos. Kuo daugiau rezoliucijų, kurios konstatuotų istorinę tiesą, tuo didesnė tikimybė, kad tas susitaikymas ir darna Tibete bus pasiekta", - teigė jis.

Seime keletą kartų nesėkmingai bandyta priimti grupės parlamentarų parengtą rezoliuciją "Dėl žmogaus teisių padėties ir situacijos Tibete". Dabar Seimo posėdžių sekretoriate užregistruota pataisytas rezoliucijos projektas.

Juo raginama siekti Kinijos vadovų ir Dalai Lamos dialogo dėl Tibeto ateities siekiant visų ginčijamų klausimų sprendimo, atitinkančio tarptautinės teisės normas, tautų ir žmogaus teisių užtikrinimo interesus, o Vyriausybei siūloma tokį dialogą skatinti, telkti jam paramą Europos Sąjungos lygiu bei kitose tarptautinėse organizacijose.

Antradienį spaudos konferencijoje, skirtoje prisiminti 1959 metų kovo 10-ąją įvykusį tibetiečių sukilimą, D.Žalimas Tibeto okupaciją ir laisvės kovas lygino su Baltijos šalių okupacija ir išsivadinimu. Pasak jo, paralelės tiesiog stulbina.

"Kalbėti apie Tibetą tam tikra prasme tai ir kalbėti apie Lietuvos, kitų tautų laisvę. Stulbina paralelės tarp Tibeto ir Baltijos tautų", - teigė jis.

Nepriklausoma Tibeto valstybė egzistavo nuo 1911 metų iki 1949 metų. "1949-1951 metais ji buvo praktiškai "suvalgyta" didesnio kaimyno tokiais pačiais metodais, kokiais buvo "valgomos" Baltijos šalys 1940 metais, naudojant tą pačią terminiją. 1951 metais Dalai Lamos atstovai buvo priversti pasirašyti susitarimą "Dėl taikaus Tibeto išvadavimo", kuris mums primena socialistines pasakas", - tvirtino teisininkas.

Tibeto laisvės rėmimo judėjimo iniciatyvinės grupės nario Roberto Mažeikos teigimu, po olimpinių žaidynių Pekine, priešingai nei tikėtasi, Kinijos valdžia dar labiau suaktyvino represijas prieš tibetiečius. Dabar esą šalyje laikoma beveik pusantro tūkstančio politinių kalinių, penki žmonės nuteisti mirties bausme už tai, kad dalyvavo protesto akcijose.

Dieną prieš Kovo 11-ąją, kai Lietuva minės savo Nepriklausomybės atkūrimo dienos dvidešimtmetį, Tibetas minės 51-ąją sukaktį nuo tibetiečių nacionalinio sukilimo, kurį numalšinusi, Kinija okupavo Tibetą, o 14-asis Dalai Lama turėjo pasitraukti į Indiją. Sukilimas vyko 1959 metų kovo 10-ąją.

Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos dalimi, tačiau kartu su kitomis ES šalimis yra pareiškusi susirūpinimą dėl neramumų Tibete bei pasisakiusi už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.