Dvigubą pilietybę turės ES ir NATO šalyse gyvenantys lietuviai

Seimas nusprendė, kad Konstitucijai neprieštarauja dvigubos pilietybės teisės suteikimas Europos Sąjungos ir NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams.

Galutinis balsavimas dar neįvyko

Ketvirtadienį parlamentarai grįžo prie jau ne vienerius metus svarstomo naujos redakcijos Pilietybės įstatymo. Tačiau viso jo dar neįveikė. Galutinis balsavimas numatytas kitą savaitę arba dar vėliau.

Įstatymo svarstymai vyko ir šį antradienį, tačiau tuomet Seimo nariai eilinį kartą buvo įstrigę dėl nesutarimų kai kuriais principiniais pilietybės suteikimo klausimais. Antradienį buvo padaryta pertrauka, laukiant Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, ar Konstitucijai neprieštaraus pasiūlymas į įstatymą įrašyti, jog lietuvių kilmės piliečiai, po 1990 metų kovo 11-osios išvykę į Europos Sąjungos arba NATO valstybę bei įgiję jos pilietybę, turi teisę išlaikyti ir Lietuvos pilietybę.

Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras ketvirtadienį informavo, kad penkiais komiteto narių balsais prieš keturis nuspręsta, jog toks pasiūlymas neprieštaraus Konstitucijai. Tam plenariniame posėdyje pritarė ir Seimo narių dauguma.

Kartu atmesti kelių parlamentarų pasiūlymai išbraukti nuostatą dėl „lietuvių kilmės asmenų“ bei dėl to, kad būtų išbrauktos ES ir NATO valstybės. Paaiškinta, kad pagal Konstituciją dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiai gali turėti tik atskirais atvejais, todėl bet kokių išimčių išbraukimas neatitiktų Pagrindinio šalies įstatymo. „Jeigu tie pasiūlymai būtų priimti, tuomet dviguba pilietybė galiotų visiems, visur ir visada, o ne retais, išimtinais, išskirtiniais atvejais“, - sakė konservatorius Saulius Pečeliūnas.

Ilgiausiai svarstyti dvigubos pilietybės principai

Priimant naują Pilietybės įstatymą bene ilgiausiai svarstytas septintasis įstatymo straipsnis, numatantis atvejus, kada Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis. Ketinama numatyti daugiau kaip dešimt tokių išimčių.

Tokia galimybė sudaroma asmenims, kurie gimdami įgijo dvigubą pilietybę, taip pat asmenims, ištremtiems arba pasitraukusiems iš okupuotos Lietuvos iki 1990 metų kovo 11-osios ir dėl to įgijusiems kitos valstybės pilietybę bei tokių asmenų palikuonims.

Nustatyta, kad dviguba pilietybė leidžiama lietuvių kilmės asmenims, išvykusiems iš Lietuvos po Kovo 11-osios ir įgijusiems ES ar NATO valstybės pilietybę. Be to, pagal naująjį įstatymą dviguba pilietybė leidžiama lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kaimyninėse valstybėse, piliečiams, sudarantiems santuoką su kitos valstybės piliečiu ir dėl to savaime įgijusiems tos valstybės pilietybę, jeigu nuo santuokos sudarymo nėra praėję 3 metai.

Dviguba pilietybė leidžiama Lietuvos piliečio įvaikintiems asmenims, Lietuvos piliečiui, įvaikintam kitos valstybės piliečio ir dėl to įgijusiam kitos valstybės pilietybę, taip pat kitos valstybės piliečiui, Lietuvos pilietybę įgijusiam išimties tvarka bei asmeniui, gavusiam pabėgėlio statusą Lietuvoje.

Tikisi, kad Prezidentė vetuos

„Tai dabar pažiūrėkim, ką priėmėm, - po balsavimo dėl dvigubos pilietybės principus nustatančio straipsnio patvirtinimo pasiūlė opozicinės Krikščionių frakcijos narys Mantas Varaška. - Mes apribojom pasaulį iki maždaug 40-ties valstybių, nes tik jose gyvenantys lietuvių kilmės asmenys turės dvigubos pilietybės galimybę. Atskiriam netgi Britų sandraugai priklausančias valstybes, pavyzdžiui, Australiją, kur yra daug lietuvių, bet ji nepriklauso nei ES, nei NATO“.

M.Varaška ir kai kurie kiti opozicijos atstovai teigė, kad patvirtintas įstatymo straipsnis dėl dvigubos pilietybės prieštarauja Konstitucijai ir tai galės konstatuoti Konstitucinis Teismas arba Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios bus prašoma vetuoti naują Pilietybės įstatymą.

Premjeras Andrius Kubilius replikavo: „Negaliu klausytis tų gąsdinimų Konstitucijos ir kitokiais baubais. Džiaugiuosi, kad patvirtinome tokį septintąjį straipsnį. Noriu priminti, kad tarpukario Lietuvoje galiojo dvigubos pilietybės principas visiems lietuviams, kurie „išvyksta Amerikėn“, bet ji nebuvo suteikiama tiems, kurie išvyksta, pavyzdžiui, Lenkijon“.

Kreipsis į Konstitucinį Teismą

Naujas Pilietybės įstatymas pradėtas rengti po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) jau prieš ketverius metus paskelbė, kad iki šiol galiojęs įstatymas nustato pernelyg plačias galimybes turėti dvigubą pilietybę, todėl prieštarauja Konstitucijos straipsniui dėl to, kad Lietuvos pilietis gali būti kitos šalies piliečiu tik atskirais atvejais.

Naujas įstatymo projektas dar Prezidento Valdo Adamkaus kadencijos laikais parengtas beveik prieš dvejus metus. Tačiau iki šiol nesugebėta jo priimti dėl nesibaigiančių ginčų, ką į šį teisės aktą derėtų įrašyti.

Kai Seimas galutinai balsuos dėl naujos redakcijos Pilietybės įstatymo priėmimo, parlamentarai dar ketina iškart kreiptis į KT dėl šio teisės akto konstitucingumo. Laukiant Teismo išvados įstatymas dar negalios.


Šiame straipsnyje: Dviguba pilietybėišeiviai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių