Du Konstitucinio Teismo teisėjai: A.Sacharukas ir L.Karalius neverti apkaltos

Du Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai iš devynių mano, kad Seimo narių Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus veiksmai neverti apkaltos.

Teisėjai Egidijus Šileikis ir Ramutė Ruškytė šiomis dienomis paskelbė savo atskirąsias nuomones dėl spalio 27 dieną KT paskelbtos išvados, jog A.Sacharukas ir L.Karalius savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei sulaužė duotą priesaiką. Ši Teismo išvada atvėrė kelią apkaltos bei mandatų atėmimo iš A.Sacharuko ir L.Karaliaus procesui Seime.

E.Šileikio nuomone, „L. Karalius vargiai galėjo padaryti išskirtinį ir ypač grėsmingą konstitucinį nusižengimą (tai tampa pagrindu ne tik netekti mandato, bet ir visam laikui prarasti konstitucinę teisę būti Seimo nariu), kurio objektyvizuota forma – atostogos“. „Tokių veiksmų atlikimas (t.y. atostogavimas senųjų ir Naujųjų sandūroje) iš dalies turi svarų teisinį pateisinimą – konstitucinę Seimo nario teisę į atostogas“, - rašo E.Šileikis savo atskirojoje nuomonėje.

Šią konstitucinę teisę, primena jis, KT pripažino dar 2004 metų liepos 1 dieną, o Seimas ligi šiol, kaip rašo teisėjas, neįformino tinkamo teisės į atostogas įgyvendinimo mechanizmo, tad „tai laikytina paties parlamento neveiklumu ir neatsakingumu“.

E.Šileikis pažymi, kad L.Karalius, atlikdamas veiksmus, dėl kurių jam pradėta byla, nesinaudojo konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, o priešingai – savavališkai nusišalino, už ką ir yra kaltinamas.

A.Sacharuko veiksmai, pasak KT teisėjo, taip pat vargu ar verti ne tik Seimo nario mandato netekimo, bet ir visam laikui atimtos teisės vėl tapti parlamentaru. Jo veiksmai, kai ne kartą balsuota pasinaudojus L.Karaliaus kortele, kaip pažymi teisėjas, pagal Seimo Statutą nusipelno įspėjimo, įrašomo į Seimo posėdžio protokolą.

E.Šileikis atkreipia dėmesį į tai, kad abu Seimo nariai išrinkti pirmą kartą ir pripažino pažeidimus. Balsavimo sistema, kaip pabrėžia E. Šileikis, sudaro tokias galimybes, kokia pasinaudojo A.Sacharukas, be to, jis buvo svarstytas Etikos bei procedūrų komisijoje, kur jam pasiūlyta pareikšti įspėjimą.

E.Šileikio nuomone, apkalta yra ypatinga procedūra, kuri negali būti taikoma vien dėl etikos pažeidimų. „Man nežinomas toks Vakarų Europos šalių ypatingos apkaltos procedūros modelis, kuris būtų taikomas už susistumdymus parlamento posėdžiuose ar nesąžiningą parlamentinį balsavimą“, - baigia teisėjas.

Teisėjos R.Ruškytės atskirojoje nuomonėje rašoma, kad „vertinant L.Karalius veiksmų turinį ir jų atlikimo aplinkybes neišvengiamai susiduriama su faktų tikslumo problema, o dėl to gali būti padaryta nepakankamai motyvuota išvada“. Tai, pasak teisėjos, ypač reikšminga apkaltos bylose.

R.Ruškytė neabejoja, L.Karalius pažeidė Statutą, šių metų sausį atostogaudamas egzotiškuose kraštuose ir dėl to praleidęs ne vieną Seimo posėdį. Kartu buvo pažeista ir Konstitucija. „Tačiau ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas“, - tvirtino R.Ruškytė, priminusi, kad taip kelis kartus yra pasisakęs ir KT.

Šios teisėjos nuomone, spalio 27 dienos KT išvadoje nebuvo konstatuota, kad „Seimo narys L.Karalius veikė vadovaudamasis ne Tautos ir valstybės, bet savo privačiais interesais, atskirų asmenų ar jų grupių interesais, veikė turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su viešaisiais interesais“.

„KT nenustatė, kad L.Karaliaus veiksmų šiurkštumą įrodo veiksmų pobūdis, laikas, vieta, sistemingumas, pakartotinumas, trukmė, veiksmus atlikusio asmens elgesys po jų padarymo“, - rašo R.Ruškytė.

Todėl, jos nuomone, nėra neginčijamų įrodymų, kad L.Karalius sąmoningai, o ne dėl neatsakingumo neatvyko į Seimo posėdžius. „Mano nuomone, šis Seimo narys pažeidė Konstituciją, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu“, - tvirtino R.Ruškytė.

Su šių dviejų KT teisėjų atskirosiomis nuomonėmis Seimo opozicijos atstovas Petras Gražulis pareikalavo supažindinti visus Seimo narius iki kitą ketvirtadienį bus svarstomas klausimas dėl mandatų atėmimo iš A.Sacharuko ir L.Karaliaus.

KT teisėjai jau beveik dvejus metus turi teisę reikšti savo atskirąsias nuomones.

Sprendimai dėl šiam Teismui pateiktų bylų konstitucingumo priimami teisėjų balsų dauguma balsuojant uždaruose posėdžiuose.


Šiame straipsnyje: apkaltosSacharukaskaralius

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių