D.Tuskas: Lietuva galėtų pakeisti Švietimo įstatymą

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas laiške Lietuvos kolegai Andriui Kubiliui pareiškė, kad dvišalės švietimo ekspertų darbo grupės darbo rezultatai neatrodo patenkinami ir pasiūlė Lietuvai keisti Švietimo įstatymą, pranešė Lenkijos naujienų agentūra „PAP“.

„Ligšiolinius darbo grupės rezultatus sunku pavadinti patenkinamais, todėl Lietuvos gera valia pakeisti Švietimo įstatymo kai kurias nuostatas (...) būtų tinkamas ženklas, kuris pateisintų kitų dvišalių darbo grupių organizavimą“, - laiške nurodo D.Tuskas.

PAP teigimu, dvišalės ekspertų grupės veikla nepatenkinti ir Lietuvos lenkai. Paskutinis iš suplanuotų grupės susitikimų yra numatytas penktadienį.

Pasak pranešimo, šis Lenkijos premjero laiškas yra atsakas į Lietuvos Vyriausybės vadovo ankstesnį laišką, kuriame A.Kubilius siūlė sudaryti socialinių ir ekonominių klausimų grupę, kuri parengtų siūlymus, kaip paskatinti Pietryčių Lietuvos ir Suvalkų krašto socialinę bei ekonominę raidą.

Tuo tarpu Lenkijos premjero nuomone, anot PAP, kol kas per anksti kurti kitas Lietuvos ir Lenkijos darbo grupes.

A.Kubilius prieš savaitę sakė laukiantis Lenkijos premjero atsakymo į pasiūlymą kurti darbo grupę pasienio regionų socialinio vystymosi reikalams, nes tai padėtų spręsti ir tautinėms mažumoms aktualius klausimus.

„Siūliau mūsų neblogą patirtį, kurią sukaupėme mūsų abiejų įsteigtoje ekspertinėje darbo grupėje švietimo klausimais, išplėsti ir į kitas sritis, kurti naują grupę. Mano pasiūlymas kurti grupę, kuri rūpintųsi Vilnijos regionu ir Seinų - Suvalkų regiono ekonominio socialinio vystymosi reikalais“, - žurnalistams Vyriausybėje lapkričio 16 dieną sakė A.Kubilius.

„Kaip rodo patirtis svarstant švietimo reikalus ekspertinėje grupėje, daug dalykų dalyvaujant vienos ir kitos tautinės bendrijos atstovams, mes galime labai dalykiškai išsiaiškinti ir ieškoti sprendimų“, - pridūrė Lietuvos premjeras.

Kiek daugiau nei prieš prieš porą mėnesių Palangoje įvykusiame Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikime nuspręsta pavesti specialiai sudarytai švietimo ekspertų grupei apsvarstyti aktualius abiejų šalių tautinių mažumų švietimo klausimus.

Lenkijos lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Petras Maksimavičius, dalyvavęs ketvirtajame Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų susitikime Augustave lapkričio 8 dieną, BNS praėjusią savaitę sakė abejojantis, ar darbo grupėje galima pasiekti rezultatų, nors sakė manantis, kad ekspertų grupių įkūrimas buvo geras žingsnis, nes taip sumažintos kai kurios įtampos.

„Bet dėl rezultatų aš labai abejoju, stebėjęs tai, kas vyko būtent Augustave. Manau, kad Lietuvos ŠMM ekspertai buvo pasiruošę, labai paprastai, aiškiai, dalykiškai išdėstė, atsakė į visus klausimus, tačiau, kad būtų susitarimas, reikalinga ir antroji pusė. Iš tiesų Lenkijos delegacijos pusėje tos geros valios nemačiau ir net stebėjomės, kaip jų nuomonė kito posėdžio metu. Posėdis iš tiesų vyko labai ramiai ir dalykiškai, tačiau po to paaiškėjo, kad Lenkijos pusė nesutinka su galutinėmis išvadomis, jie toliau laikosi nuomonės, kad reikia keisti Lietuvos švietimo įstatymą“, - pasakojo jis.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo liepą įsigaliojusias Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.