Draudimas verslui finansuoti partijas iriasi į priekį (papildyta)

Seime kol kas nedrįstama prieštarauti Prezidentės pateiktam pasiūlymui uždrausti verslo įmonėms finansuoti partijas. Kartu pritariama ir apribojimui fiziniams asmenims duoti pinigų politinėms jėgoms.

Laukia dar galutinis balsavimas

Antradienį Seimas po svarstymo balsavo už Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo pataisų projektą, kurį pateikė valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė.

Už jį buvo 75 Seimo nariai, prieš buvo tik 2, susilaikė 22 parlamentarai.

Tačiau Seime laukia dar vienas balsavimas dėl šio projekto priėmimo. Neatmetama, kad parlamentarų dauguma jo metu jau nebebus tokia vieninga.

Projektu D.Grybauskaitė pasiūlė uždrausti verslo įmonėms finansuoti partijas. Be to, prieš savaitę Seimo nariai pritarė socialdemokratų pateiktam pasiūlymui net ir fiziniams asmenims uždrausti aukoti partijoms. Jos galėtų būti finansuojamos faktiškai tik iš biudžeto dotacijų.

Per savaitę Seimo komitetai pakoregavo projektą ir pateikė jį visam parlamento svarstymui.

Dabar, kai po svarstymo projektui jau pritarta, po savaitės ar dviejų turėtų įvykti galutinis balsavimas dėl tokio įstatymo priėmimo.

Pasiūlė sudaryti darbo grupę

Nors dauguma Seimo narių antradienį balsavo už projektą, diskusijų metu nemažai jų kritikavo naujai įteisinamą partijų finansavimo tvarką. Tai sukėlė abejonių, ar parlamentarai taip pat vieningai pasisakys už galutinį įstatymo pataisų priėmimą.

Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis sakė esąs už skaidresnį politinės sistemos finansavimą, už tai, kad partijos nebūtų priklausomos nuo verslo grupių. „Bet ar priėmus įstatymą, kaip jis yra dabar parašytas, bus išspręstos tos visos problemos? Man kelia daug ir rimtų abejonių, kad mes situaciją pagerinsime“, - teigė jis.

V.Mazuronis atkreipė dėmesį, kad naujuoju įstatymu „nesprendžiamas klausimas, kam ir kodėl partijoms reikalingi pinigai“. „Jeigu neužtvenksime to pinigų poreikio, tuomet jų upės niekur nedings, tik taps požeminės. Ir jokių problemų neišspręsim“, - pabrėžė opozicijos lyderis.

„Jeigu paliekamas tik biudžetinis finansavimas, tuomet tai gali kelti klausimą dėl demokratijos Lietuvoje gyvybingumo ir perspektyvų. Nes tik Baltarusijoje valdžioje sėdintys sprendžia, kurioms partijoms duoti pinigų iš biudžeto, o kurioms ne“, - pridūrė jis.

V.Mazuronis pasiūlė sudaryti naują darbo grupę, kuri išspręs „visus kompleksiškai kylančius klausimus dėl partijų finansavimo“.

Abejojo esama dotacijų skirstymo tvarka

Parlamentaras Žilvinas Šilgalis abejojo dabartine biudžeto dotacijų skirstymo partijoms tvarka. „Jeigu uždrausime ir juridiniams, ir fiziniams asmenims finansuoti partijas ir paliksime tik biudžetinį jų finansavimą, lieka visiškai neaišku, kaip jis bus skirstomas. Todėl su šiuo įstatymu dar reikia padirbėti“, - sakė jis.

Vidmantas Žiemelis tvirtino, kad priimant naują partijų finansavimo tvarką „lieka dar daug neatsakytų klausimų, kurie neprideda skaidrumo“. Todėl, anot jo, reikėtų išvis panaikinti partijų finansavimą iš biudžeto, paliekant tik rinkimų išlaidų kompensavimą.

Mantas Varaška ir Dalia Kuodytė teiravosi kolegų, ar partijų autoritetą pakels gerokai padidintas finansavimas iš biudžeto, kaip yra siūloma padaryti, atsisakant juridinių ir fizinių asmenų teisės finansuoti partijas. „Ką pasakys visuomenė į tokį padidinimą?“, - klausė M.Varaška. „Nepakelsime partijų autoriteto, kai mažindami visas kitas išlaidas padidinsime partijoms biudžetinį finansavimą“, - antrino D.Kuodytė.

Teks stovėti prie bažnyčių?

„O su kuo liks partijų finansavimas, jeigu nukirsime visus ligšiolinius finansavimo šaltinius? Vienintelis šaltinis tada lieka partijų žmonėms stovėti prie bažnyčių arba prie prekybos centrų“, - gąsdino M.Varaška.

Jis pateikė vieną iš galimų schemų, kaip galėtų būti apeitas draudimas verslininkams paremti partijas. „Juk partijos išliks juridiniais asmenimis, kuriems galima užsiiminėti visokia įvairia veikla ir iš to užsidirbti. Tarkim, kas uždraus kokiam nors verslininkui, norinčiam paremti jam simpatišką partiją, pusvelčiui arba už simbolinę kainą parduoti partijai kokį nors labai gerą nekilnojamąjį turtą, o paskui partija galės iš to uždirbti milijoną ar du? Nei vienas notaras negalės atsisakyti tokį sandorį tvirtinti“, - pastebėjo parlamentaras.

D.Kuodytė pabrėžė, kad „nesutvarkius monitoringo, partijų finansavimo kontrolės mechanizmo, vargu ar kitokie esminiai pakeitimai toje tvarkoje galėtų būti priimami“.

Pažadėjo daugiau pinigų

Vytautas Bogušis pareikalavo, kad Vyriausybė iki įstatymo galutinio priėmimo pateiktų garantijas, jog kitų metų biudžete partijoms bus numatytos „pakankamos dotacijos“.

Premjeras Andrius Kubilius jau yra minėjęs, kad uždraudus juridinių asmenų aukas teks didinti partijų finansavimą iš biudžeto. Jo teigimu, partijoms finansuoti prie jau numatytų 5,5 mln. litų prireiks dar 15 mln. litų.

Valstybės dotaciją gauna partijos, per pastaruosius rinkimus surinkusios ne mažiau kaip 3 proc. rinkėjų balsų, ir nepadariusios šiurkščių finansų tvarkymo pažeidimų.