Draudikai įspėja: žaibas į tą pačią vietą trenkia ir antrąkart

Draudikų statistika atspindi, kad šiemet užfiksuotas rekordinis prašymų atlyginti žaibo padarytą žalą. Tokių skaičių nebuvo pastaruosius devynerius metus.

Draudimo bendrovė „ERGO LIETUVA“ iki šių metų liepos vidurio, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, užregistravo trigubai daugiau žalų turtui dėl žaibo įtrenkimo.

„ERGO LIETUVA“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus teigimu, šiemet jau užregistruotos 37 žalos dėl žaibų įtrenkimų. „Tiek daug tokio pobūdžio žalų nebuvo užregistruota per visus praėjusius metus. Palyginimui – praėjusiais metais iki liepos vidurio buvo užregistruota 11, o per visus metus – 26 žalų“, – teigia T. Nenartavičius.

Draudikai taip pat pastebi, kad per pastaruosius devynerius metus maždaug penktadaliu išaugo ir vidutinė dėl žaibo įtrenkimo patiriama žala. Šiuo metu ji siekia 1,8 tūkst. litų, tačiau draudimo istorijoje yra pasitaikę ir tokių atvejų, kuomet žalos siekė ir keliasdešimt tūkstančių litų.

T. Nenartavičius teigia, kad žaibas dažniausiai trenkia į elektros perdavimo linijas, tvoras ir pastatus. „Po perkūnijų daugiausiai pranešimų gauname dėl sugadintos vartų automatikos, signalizacijos ir apsaugos sistemos, buitinės ir elektroninės technikos, apdegusių pastatų. Šiemet taip pat užregistruota gan neįprasta žala – žaibui trenkus į anteną, perdegė televizorius“, – pasakoja draudimo ekspertas.

Žaibas iškrovai skirtingų vietų neieško

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojo Donato Gurevičiaus, tai, kad žaibas į tą pačią vietą netrenkia yra mitas.

„Nustatyta, jog kiekvieną sekundę perkūnija sukelia nuo 50 iki 100 išlydžių į žemę, tad tikimybė, kad esant tokiam išlydžių skaičiui, ir antrą, o gal net ir trečią kartą į tą pačią vietą trenks žaibas išlieka“, – teigia D. Gurevičius.

Fakto, kad žaibas antrąkart į tą pačią vietą visgi trenkia liudininku tapo vilnietis Vytautas.

„Į netoli namų augusį beržą žaibas yra trenkęs dukart. Po antrojo įtrenkimo, pažeistą medį teko nupjauti. Dabar žaibas kartas nuo karto trenkia į kitą beržą, augantį tame pačiame lauke“, – pasakoja Vytautas.

Pasak PAGD atstovo D. Gurevičiaus, dažniausiai žaibas trenkia į aukštesnius objektus, iškilusius virš žemės paviršiaus: namus, ūkinius pastatus, medžius, stulpus arba net žmones.

„Žaibo išlydis renkasi trumpiausią kelią tarp debesų ir žemės ar ant jo paviršiaus esančių objektų. Lietuvoje labiausiai dėl žaibo sukeltų gaisrų nukenčia ūkinės paskirties pastatai ir gyvenamieji namai, kuriuose nebūna įrengtų žaibolaidžių“, – pastebi D. Gurevičius.

Neišjungia elektros prietaisų

Pasak PAGD Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojo D. Gurevičiaus, žaibo nesustabdysi, tačiau apsisaugoti galima. „Šiuolaikinis ir jau gana seniai išrastas būdas – žaibolaidžio įrengimas ant pastatų. Būtent pastatuose, kuriuose jie yra įrengti, galima jaustis saugiausiai“, – teigia D. Gurevičius.

Draudimo bendrovės „ERGO LIETUVA“ atstovas taip pat priduria, kad daugiausia žalų turtui užregistruota, kuomet žaibo išlydį pritraukia dėl iš elektros tinklo neišjungti elektros prietaisai.

„Gyventojai pamiršta arba tiesiog neturi galimybės išjungti buitinius prietaisus, tuo tarpu įmonėms tai padaryti būna ir kiek sudėtinga, pvz., jie negali sau leisti rizikuoti išjungti vaizdo stebėjimo sistemas ar signalizacijas“, – teigia T. Nenartavičius.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patarimai, kaip elgtis užklupus žaibui:

• Žaibuojant ir griaudžiant geriau pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.
• Būtina išjungti visus elektros prietaisus ir antenas, nes jie gali pritraukti žaibo išlydį.
• Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai.
• Nuo žaibo patikimai apsaugo automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.
• Jeigu vėtra užklupo lauke, nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų. Geriausiai pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
• Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsdami skubėkite į krantą.
• Griaudžiant nebėgiokite, nevažiuokite motociklu ar dviračiu, nelaikykite rankose metalinių daiktų. Palikite juos atokiau nuo savęs ir pralaukite perkūniją.
• Pamatę kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite. Nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nebandykite nuo kamuolinio žaibo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.