Direktoriui surengė gaudynes

Sunkmetį išgyvenančių „Panevėžio želdynų“ darbuotojai, išsigandę dėl gresiančio nedarbo, ryžosi drastiškam žingsniui: įmonės direktorių Arūną Sičiūną įkalino bendrovės teritorijoje. Nuo įpykusių pavaldinių „Panevėžio želdynų“ vadovui teko slėptis savo kabinete.

Direktoriui gaudynes darbininkai surengė pamokyti juos ginti stojusio teisininko. Į jį žmonės kreipėsi po to, kai bendrovės vadovo buvo paraginti išeiti iš darbo savo noru.

Teisininkas, atvykęs į įmonę, pats bandė kalbėtis su direktoriumi, tačiau A.Sičiūnas su darbininkų gynėju į kalbas nesileido. Pasiteisinęs, kad skuba į susitikimą, sėdęs į automobilį direktorius jau suko iš kiemo, kai žmones suskubo vadovui prieš pat nosį užtrenkti ir užrakinti vartus.

Mačiusieji A.Sičiūno gaudynes pasakoja, esą bandydamas sprukti direktorius tik per plauką nepervažiavo darbininkui kojos.

Bendrovės teritorijoje įkalintas direktorius pasikalbėti su įsiaudrinusiais žmonėmis neišdrįso. A.Sičiūnas pasislėpė – užsirakino savo kabinete ir langus užsidangstė žaliuzėmis.

Pusantros valandos įmonės vadovo lūkuriavę darbuotojai ir teisininkas nieko nepešė – direktorius iš savo slėptuvės taip ir nepasirodė.

Neturi net kauptukų

Po tragikomiškai pasibaigusio nevykusio bandymo pasikalbėti su įmonės vadovu, darbininkai jaučiasi nei pagauti, nei paleisti. Keletas darbuotojų iš darbo sutiko išeiti savo noru.

Kiti kasdien renkasi į darbą, tačiau baiminasi, kad atlyginimas už balandį jiems gali būti neišmokėtas. Iki šiol įmonė su darbininkais atsiskaitydavo laiku. Darbininkai abejoja, kad „Panevėžio želdynai“ ieškos stambių užsakovų, galinčių išgelbėti įmonę nuo kracho.

„Dabar toks laikas, kad reikia pradėti gėlynus tvarkyti, o užsakymų nėra. Tik vienas kitas privatus. Mūsų žiniomis, įmonės finansinė padėtis labai bloga. Dar vasarą šienavimo technika už paskolas atiteko bankams, patalpos irgi užstatytos. Girdėjome, kad iki birželio iš jų bendrovė turi išsikraustyti. Įmonė net kauptukų negali parūpinti – savus į darbą atsinešame“, – pasakojo želdinius prižiūrinčios darbininkės.

„Panevėžio želdynų“ kolektyvas mano, kad iki kritinės finansinės padėties bendrovė buvo tyčia nugyventa.

„Nori atsikratyti žmonių, kad nereikėtų mokėti išeitinių kompensacijų. Paskui įmonės pavadinimą pakeis, ir vėl viskas iš naujo. Per susirinkimą direktorius pasakė, kad sutartis su Savivaldybe pasibaigusi, nebėra darbų, išeitume geruoju, gražiuoju, asmeniškai patiems prašant“, – darbininkai baiminasi būti apmulkinti.

Vidutiniškai apie 800 Lt tegaunantys ir kelias dešimtis metų bendrovėje išdirbę žmonės skaičiuoja, kad savo noru išėję iš darbo prarastų ne vieną tūkstantį litų. Jei bendrovė bus uždaryta, jie neteks nei menko atlyginimo, nei socialinių garantijų.

„Darbo birža pašalpą mokėtų kelis mėnesius. Ką toliau daryti? Iki pensijos dar keleri metai, kam dabar tokie darbininkai reikalingi?“ – niūrią ateitį piešė vairuotojas Robertas Ribokas.

Siūlo neapgaudinėti žmonių

„Panevėžio želdynų“ darbininkams į pagalbą atskubėjęs teisininkas Valdas Ivanauskas teigia nesąs nustebintas darbdavių metodais – sunkmečiu toks elgesys įprastas.

„Kai bendrovė nugyvenama iki tokios padėties, kokia dabar yra „Panevėžio želdynuose“, pirmiausia prašymą išeiti iš darbo savo noru turėtų parašyti pats direktorius, o ne meluoti darbuotojams į akis. Po trisdešimt metų išdirbusiems žmonėms aiškina, kad jie nebeturės darbo ir nieko negaus“, – piktinosi V.Ivanauskas.

Jis įtaria, kad darbuotojais atsikratyti bandoma rengiantis bendrovę parduoti.

„Šitaip galima pridaryti aibę machinacijų siekiant apgauti tuos pačius antstolius, mokesčių inspektorius, bet svarbiausia darbdaviui rakštis užpakaly yra darbininkai. Tiesiog reikalavau žmonių, kad nė vienas neparašytų prašymo išeiti iš darbo savo noru. Aišku, kad jie bus atleisti, bet išeis gavę išeitines išmokas, kompensacijas už nepanaudotas atostogas“, – teigė V.Ivanauskas.

Teisininkas tvirtina visai Lietuvai norintis išrėkti, kad nepasiduotų darbdavių spaudimui išeiti iš darbo savo noru. V.Ivanauskas siūlo nenusileisti ir derantis išeinant iš darbo bendru sutarimu – reikalauti didesnės nei įstatymas numato išeitinės kompensacijos.

„Šaunuoliai tie „Panevėžio želdynų“ darbuotojai. Aš bendrovės direktoriui tiesiai pasakiau, kad mokėdami tokius mažus atlyginimus ir taip jau sukaupė dideles makaronų atsargas, tai tegul nors dabar nebekabina makaronų žmonėms“, – kalbėjo V.Ivanauskas.

Darbininkais pasinaudojo

Nuo darbininkų kabinete užsibarikadavęs „Panevėžio želdynų“ direktorius A.Sičiūnas bendrovėje susiklosčiusią situaciją vadina kažkieno išpūstu muilo burbulu.

„Žinot, žmonės Lietuvoje gyvena siurrealistiniame pasaulyje, realybės pripažinti nenori. Didžiausią klaidą padarai, jei pasakai teisybę. Baisiausia žmogui išgirsti, kad sprendimas yra jo rankose. Iki smulkmenų, žemo lygio aš nenusileisiu ir manęs neišprovokuos“, – filosofiškai padėtį aiškino A.Sičiūnas.

Vadovas tikina susirinkime darbuotojus informavęs, kad kol kas įmonė neturi naujos sutarties su pagrindiniu paslaugų pirkėju – miesto Savivaldybe, ir siūlęs patiems daryti išvadas.

Tačiau per susirinkimą niekas konkrečių klausimų neuždavė, jam pasibaigus nė vienas darbuotojas pas direktorių neužėjo.

Darbdavio finansinius santykius su darbininkais „Panevėžio želdynuose“ direktorius įvardijo idealiais.

„Su žmonėmis atsiskaitoma laiku, jokių pažeidimų nėra. O kažkas pila alyvą į ugnį, todėl mes turime tokią situaciją. Gaila suklaidintų žmonių. Kažkas nori sukelti konfliktą ir iš jo susikrauti dividendus“, – manipuliavimą įžvelgė A.Sičiūnas.

Kas darbininkų sąskaita gina savo asmeninius interesus, bendrovės vadovas teigė negalintis įvardyti neturėdamas įrodymų.

Direktorių stebina ir darbininkus ginti pasišovusio teisininko elgesys. Iš Biržų į Panevėžį atvykęs V.Ivanauskas taip ir nesugebėjo „Panevėžio želdynų“ vadovui pateikti dokumento, įrodančio, kam jis atstovauja.

A.Sičiūno nuomone, jei jo gaudynes pradėtų aiškintis prokuratūra, persekiotojų gali laukti liūdnos pasekmės – privačios teritorijos vartų užrakinimas neišleidžiant vadovo gali būti traktuojamas kaip neteisėtas jo laisvės atėmimas.

Išgarsino teismai ir vagystės

Apie „Panevėžio želdynų“ finansinę padėtį ir perspektyvas A.Sičiūnas nekalba. Direktorius nepaneigė darbuotojų kalbų, kad bendrovė nebeturi nei patalpų, nei technikos – kad įmonės turtas perėjęs į bankų rankas.

Miesto Savivaldybės skelbtą konkursą žaliesiems plotams prižiūrėti laimėję „Panevėžio želdynai“ sutartį su Savivaldybę turėjo pasirašyti dar praėjusių metų liepą. Tačiau valdininkams ir verslininkams planus teko atidėti, kai konkurso rezultatus teismui apskundė antra likusi vilniečių bendrovė „City Service“.

Teismų maratonas baigėsi Savivaldybės pergale – „City Sevice“ pretenzijos buvo atmestos.

Savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos Jolantos Valužienės teigimu, „Panevėžio želdynai“ pakviesti pasirašyti sutarties, tačiau kol kas derybos nėra baigtos ir neaišku, kas šią vasarą prižiūrės miesto žaliuosius plotus.

Verslininkai aiškina neskubantys pulti į Savivaldybės glėbį, nes neturi garantijų, kad esant skylėtam miesto biudžetui su jais bus laiku atsiskaitoma. Savivaldybė iki šiol su bendrove nėra iki galo atsiskaičiusi už suteiktas paslaugas.

Konkurentų įsukta teismų karuselė – tik vienas iš praėjusiais metais „Panevėžio želdynus“ užgriuvusių nemalonumų.

Bendrovei neišgalint išsimokėti skolų, teismai vieną po kito tenkino kreditorių reikalavimus areštuoti „Panevėžio želdynų“ turtą.

Praėjusį rudenį įmonę išgarsino vagystės. Nuo garažų durų nupjovę spynas vagys išgabeno dvi savaeiges žoliapjoves ir kultivatorių. A.Sičiūnas yra pripažinęs, kad nusitaikyti į bendrovės turtą galėjo tik puikiai žinantieji, kokia technika saugoma garaže.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių