Didikai to net nesapnavo

Nors Valdovų rūmų statytojai žada mažiau nei po metų lankytojams atverti duris, vilniečiai nesupranta, kas bus už senovę imituojančių mūrinių sienų. Juolab pabaigtuvėmis čia net nekvepia, rašo „Vilniaus diena".

Nebus tik vestuvių puotų

„Vilniaus diena" nusprendė pabūti gide po plačiai reklamuojamą statybvietę. Ar šis statinys prigis tiek senamiestyje, tiek lietuvio sąmonėje - tai jau laiko klausimas.

Naujai sename pastate bus bandoma atkurti visą Lietuvos didybę.

Valdovų rūmų atstatymo idėja sulaukė daug prieštaringų vertinimų. Rūmų kritikai teigė, kad bandoma atkurti tai, ko niekas nematė. Galbūt dėl aštrių ginčų taip ir liko neaišku, kas tuose rūmuose bus. Apie tai mažai girdėjo net miesto šeimininkai vilniečiai.

Planuojama, kad Valdovų rūmų lankytojai galės susipažinti su šioje vietoje rastomis archeologinėmis vertybėmis, taip pat su atkurtomis Lietuvos valdovų salėmis. Čia bus rengiamos ir laikinos parodos, o šiuo metu dar statomame šiauriniame korpuse vyks teatro, muzikos renginiai, bus galimybė rengti šiuolaikiškas konferencijas ar reprezentacines iškilmes. Žodžiu, margumynas, nebus tik vestuvių puotų.

Šimtai tūkstančių radinių

„Vilniaus dienos" žurnalistai ekskursiją po būsimą valstybingumo simbolį pradėjo nuo vidinio kiemelio. Iš čia turistai paklius į autentiškus požemius.

Rūsys, pirmas ir dalis antro aukšto bus skiriama archeologų radiniams. Kasinėti šioje vietoje pradėta prieš 20 metų ir per šį laikotarpį surasta per 300 tūkst. praeities reliktų.

Kai kurie - ganėtinai keistose vietose: pavyzdžiui, auksinis žiedas su deimantu surastas paplavų duobėje, tikriausiai nusmukęs nuo kokios damos piršto. Valdovų rūmuose bus demonstruojami tik geriausiai išsilaikę eksponatai.

Ne visas dovanas priima

Trečiame aukšte bus atkurta Valdovų rūmų atmosfera: dvariškių ir valdovo rezidencijos, darbo kabinetai. Autentiškumo įspūdį stiprins iš visos Europos pirkti ir to laiko dvasią atitinkantys eksponatai: gobelenai, baldai, paveikslai, indai.

Antikvariatuose rastos ar iš privačių kolekcininkų įsigytos istorinės vertybės kainavo nemažai, pavyzdžiui, už vieną gobeleną teko sumokėti daugiau nei 150 tūkst. eurų. Yra ir išvis neįkainojamų eksponatų, pavyzdžiui, Sapiegų XVI a. sidabrinė auksuota taurė, gauta dovanų iš privačios kolekcijos.

Tačiau ne visas dovanas muziejus priima - jos turi atitikti renesanso ar baroko laiko Lietuvos dvasią ir būti susijusios su Valdovų rūmais.

Po rūmus vedžiojantis archeologas Gintautas Striška, Lietuvos dailės muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų ir ekspozicijų filialo vedėjo pavaduotojas, teigė, kad kalbos apie būsimą prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžioklės trofėjų ekspoziciją laužtos iš piršto: „Šiai kolekcijai vietos nenumatyta ir jos čia neatsiras."

Interjeras nuolat kito

Atkuriant rūmų interjerą susiduriama su skeptikų nuomone, jog visa tai neautentiška ir netikra, o pinigai leidžiami veltui.

Tačiau Taikomosios dailės muziejaus ekskursijų vadovas Vigintas Malinauskas tokiems atkirstų, kad Valdovų rūmų interjeras nuolat kito: atvykdamas dvaras su savimi atsigabendavo baldus, gobelenus, paveikslus iš kitų rezidencijų, taip pat kiekvienas valdovas turėjo savo skonį.

„Iš rūmų išvykstant Žygimanto Augusto motinai karalienei Bonai, čia stovėjo keturių kilometrų ilgio vežimų vilkstinė", - kraustymosi mastą vaizdžiai apibūdino gidas. Su visa manta didikai iš Vilniaus į Krokuvą keliaudavo apie tris savaites.

Rengs gidų kursus

Pro trečio aukšto rūmų langus matyti būsimasis šiaurinis korpusas - čia esančiose parodų salėse, kuriose įrengta mikroklimato sistema, bus demonstruojami iš kitų Europos muziejų atvežti eksponatai.

Taip pat čia bus įrengta daugiafunkcė salė, pritaikyta tiek spektakliams ar koncertams, tiek reprezentaciniams renginiams ar net Prezidento inauguracijai.

„Svarbiausia, kad visi čia vyksiantys renginiai būtų reikšmingi Lietuvos valstybingumui ir istorijai. Nemanau, kad čia privatūs asmenys galės kelti vestuves - tikimės išvengti komercijos", - kalbėjo G.Striška.

Valdovų rūmuose dirbs apie dešimt vietos gidų. Taip pat naudojantis Krokuvos patirtimi bus rengiami kursai gidams, vedantiems ekskursijas mieste, kad jie čia galėtų užsukti su grupe turistų.

„Tokia idėja turi pliusų ir minusų - vietos gidams sumažėja darbo krūvis, tačiau jie dažnai būtų ir nebūtų dalykų pripasakoja", - teigė archeologas. Gidai ir rūmų administracija įsikurs rūmų palėpėje.

Inga Popovaitė, „Vilniaus diena".