Dešimtadaliu sumažėjęs konsulų korpusas priverstas dirbti dvigubai daugiau

Lietuvos diplomatai skundžiasi, kad šiemet dėl finansinio sunkmečio konsulų skaičius sumažėjo, o konsulinių darbų beveik padvigubėjo. Tai esą nulemia nusiskundimus pablogėjusia konsulinių paslagų kokybe.

Spaudos konferencijoje penktadienį užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius pranešė, kad šiais metais dėl ministerijai sumažinto finansavimo konsulų skaičius sumažėjo dešimtadaliu. "Tačiau kreipimųsi į konsulus įvairiausiais klausimais - vizų išdavimo, konsulinės pagalbos bei kitais - kai kuriais atvejais beveik padvigubėjo", - sakė viceministras.

Vien vizų išdavimas užsieniečiams padidėjo 11 proc., o besikreipiančiųjų piliečių dėl Lietuvos paso išdavimo - net apie 90 proc.

"Šie susikertantys skaičiai lemia, kad konsulai dirba daugiau ir tai veikia jų darbo kokybę. Tai gausina nusiskundimų dėl konsulų ir kitų mūsų diplomatų darbo", - pridūrė jis.

E.Ignatavičius pateikė pavyzdį - Didžiojoje Britanijoje, kur, kaip manoma, gyvena apie 200 tūkstančių lietuvių, ambasadoje dirba vos 4 konsulai, tuo tarpu Šiauliuose, kur gyvena apie 130 tūkst. žmonių, analogiškus su migracijos ir konsulinėmis paslaugomis susijusius darbus atlieka 31 tarnautojas.

Viceministro teigimu, 160 valstybių dirba garbės konsulai, tačiau jų įgaliojimai labai riboti. Garbės konsulai gali tik padėti Lietuvai ir valstybei, kurioje jie reziduoja, megzti dvišalius ekonominius, kultūrinius ryšius, jie taip pat gali teikti informaciją apie artimiausias ambasadas ar konsulinius skyrius, kur gali būti suteikta pilnavertė konsulinė pagalba.

Skaičiuojama, kad vienas lietuviško konsulinio skyriaus darbuotojas per metus išduoda apie 20 tūkstančių vizų užsieniečiams. "Tai kur kas daugiau, nei Europos Sąjungos vidurkis. Į tokią nepavydėtiną padėtį konsulinių paslaugų srityje yra atkreipusi dėmesį ir Valstybės kontrolė", - kalbėjo E.Ignatavičius.

Pasak jo, konsuliniais darbais neretai užsiima ir kiti ambasadų darbuotojai, nedirbantys konsuliniuose skyriuose, netgi patys ambasadoriai.

Šiuo metu Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirba apie 250 konsulų. Ministerija skaičiuoja, kad kitąmet reikėtų šį skaičių padidinti bent 25. Tam papildomai prireiks apie 3,5 milijono litų. Atitinkamas prašymas Vyriausybei jau yra perduotas.

Bene prasčiausia padėtis su konsuliniais darbuotojais susidarė Lietuvos ambasadoje Minske. Čia prašoma įsteigti bent dešimt papildomų konsulų etatų, kad būtų patenkinta visų prašančiųjų vizų paklausa.

E.Ignatavičius pateikė papildomos statistikos. Pasak jo, Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, skirtingai nei kitų Šengeno erdvei priklausančių šalių, atsisakoma išduoti vizas tik labai nedideliam kiekiui prašančiųjų. "Praėjusių metų duomenimis, Lietuvos ambasadose vizos neišduotos tik 1,8 procento prašančiųjų. Latvijos ambasadose šis skaičius sudaro 3,5 proc., Estijos - 2,5 proc., Vokietijos - 9,1 proc., Prancūzijos - net 12,3 proc.", - sakė viceministras.

Pasak jo, nėra taip, kad Lietuvos, kartu ir Šengeno erdvės vizų reikia laukti po du-tris mėnesius. Ilgiausiai esą laukiama Minske - iki 26 dienų, tačiau organizuoti turistai ir verslininkai paprastai jas gauna per savaitę ar dešimt dienų. E.Ignatavičius atkreipė dėmesį, kad kiekvieną prašymą išduoti lietuvišką vizą reikia derinti su visomis Šengeno grupės valstybėmis, taip pat su Lietuvos specialiosiomis tarnybomis.

Viceministro teigimu, pastaruoju metu dėl nesiliaujančių gaisrų Rusijoje, pagausėjo norinčiųjų atvykti į Lietuvą atostogauti rusų. "Esame išsiuntę paraginimą mūsų ambasadai Maskvoje paspartinti vizų išdavimą poilsiautojams iš Rusijos, norintiems atvykti Lietuvon, sutrumpinti jų išdavimo terminą iki dviejų dienų", - kalbėjo jis.


Šiame straipsnyje: URMkonsulaivizos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių