Dėl seklėjančios upės gali pasikeisti valstybės sienos linija

Šiandien Aplinkos ministerija Nemuno deltos regioninio parko direkcijoje organizuoja susitikimą su Rusijos atstovais Skirvytės upės vagos gilinimo klausimais. Šie klausimai aktualūs abiem valstybėms, kadangi Skirvytė teka ir Lietuvos, ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities teritorija.

Susitikime dalyvausiantys Aplinkos ministerijos sudarytos darbo grupės nariai ir Rusijos Federacijos institucijų atstovai aptars, kokių reikia imtis priemonių ir veiksmų Skirvytei pagilinti.

Jeigu upės vaga nebus gilinama, po kurio laiko kils demarkacijos problemų ir teks keisti kai kurias Lietuvos ir Rusijos sutarties dėl valstybės sienos nuostatas.

Nuo 1990 metų, kai buvo nutraukti Skirvytės gilinimo darbai, buvusi pagrindinė upės vaga, dabartinė senvagė, kuria eina abiejų valstybių siena, susiaurėjo nuo 130 iki 25 metrų, o jos gylis sumažėjo nuo 1,8 m iki pusės metro. Šios tendencijos rodo, kad pietine upės atšaka einanti valstybės sienos linija atsidurs sausumoje.

Nemuno farvateris, Skirvytės ir Atmatos atšakos nuolat buvo gilinamos nuo 1953 iki 1990 metų. Tada Skirvytės gylis siekė 2 metrus, o jos vandens debitas pavasario polaidžio metu sudarė 75 proc. Nutraukus gilinimo darbus, upė ėmė seklėti, mažėjo ir debitas. Dabar jis per polaidį jau nesiekia ir 40 proc. Žiotys pasislinko į marias daugiau nei pusantro kilometro, o jų vidutinis gylis neviršija pusės metro.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių