Dėl dviejų Seimo narių apkaltų bus balsuojama lapkričio viduryje

Seimo balsavimas dėl parlamentarų mandatų atėmimo iš Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus turėtų įvykti lapkričio 11 dieną. 

Balsavimas greičiausiai bus slaptas, nors Seime yra pritariančių pasiūlymams dėl apkaltų balsuoti atvirai.

Trečiadienį vyks nenumatytas posėdis

Seimo valdyba nusprendė šį trečiadienį, lapkričio 3 dieną, surengti nenumatytą parlamento posėdį, kuriame be kita ko bus pateikta informacija apie apkaltą A.Sacharukui ir L.Karaliui.

Pranešta, kad Seimo plenariniame posėdyje trečiadienį parlamentarai bus supažindinti su Konstitucinio Teismo (KT) išvada, kuria du opozicinės Krikščionių partijos frakcijos nariai pripažinti šiurkščiai pažeidę Konstituciją ir sulaužę priesaiką.

Numatoma Seimo nariams pateikti protokolinio nutarimo projektą, kad Seimas šių parlamentarų mandatų panaikinimo klausimą nagrinėtų lapkričio 11 dieną. Tądien ir turėtų būti surengtas balsavimas dėl dviejų Seimo narių mandatų panaikinimo.

Seimo Statutas numato, kad įsigaliojus KT išvadai, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmai prieštarauja Konstitucijai, artimiausiame plenariniame posėdyje su ja supažindinami Seimo nariai. Jei išvadoje konstatuojama, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką, Seimas priima sprendimą svarstyti asmens, kuriam taikoma apkalta, Seimo nario mandato panaikinimą. Priėmęs tokį sprendimą, Seimas paskiria posėdžio dėl Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą, o ji turi būti paskirta ne anksčiau kaip po septynių dienų.

Gali bandyti vilkinti procesą

Su Seimo priimtu sprendimu surengti posėdį, kuriame bus svarstomas mandatų atėmimo klausimas, turi būti supažindinti abu apkaltos taikiklyje atsidūrę parlamentarai. A.Sacharukas ir L.Karalius turės pasirašyti, kad buvo oficialiai informuoti apie parlamento sprendimą lapkričio viduryje surengti plenarinį posėdį dėl apkaltos.

Neoficialiomis žiniomis, Seime baiminamasi, kad abu parlamentarai gali bandyti slapstytis ir nepasirašinėti oficialaus pranešimo apie būsimą Seimo posėdį, taip kuo ilgiau vilkindami ir taip jau beveik metus užsitęsusį apkaltos procesą.

Kol kas ir A.Sacharukas, ir L.Karalius atsisako komentuoti, kaip vertina KT sprendimą bei savo būsimus žingsnius.

Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis portalą informavo siūlantis abiem parlamentarams laukti Seimo posėdžio ir balsavimo dėl apkaltos, tikintis, kad nesusirinks pakankamai balsų, būtinų atimti mandatus.

Siūlyta balsuoti atvirai

Statutas numato, kad po kaltinimų svarstymo plenariniame posėdyje, kuriame galės pasisakyti ir A.Sacharukas su L.Karaliumi, atskiru nutarimu turi būti balsuojama dėl kiekvieno KT paskelbto epizodo. Dėl nutarimų priėmimo balsuojama slaptai. Norint priimti sprendimą panaikinti Seimo nario mandatą, reikia ne mažiau kaip 85 parlamentarų balsų.

Parlamente jau praėjusią savaitę atsirado pasiūlymų pakeisti Statutą taip, kad dėl apkaltos būtų balsuojama ne slaptai, bet atvirai. Tokią Statuto pataisą įregistravo parlamentaras Evaldas Jurkevičius.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė remia tokį pasiūlymą ir pasisako už kuo platesnį atvirų balsavimų taikymą. Šaltinių teigimu, ji su savo patarėjais ir Seimo teisininkais svarstė galimybę siūlyti skubos tvarka priimti tokią E.Jurkevičiaus pataisą.

Tačiau po pasitarimų I.Degutienė nusprendė, kad šiuo metu, siekiant išvengti klausimo politizavimo, būtų netikslinga ir neteisinga keisti "žaidimo taisykles", kai apkaltos dviem parlamentarams procesas nuėjo jau taip toli.

Todėl šįkart dėl A.Sacharuko ir L.Karaliaus turėtų būti balsuojama slaptai. Vėliau galėtų būti imtasi Statuto pataisų, kad ateityje tokie balsavimai būtų atviri.

Konstitucija neliepia balsuoti slaptai

Konstitucinės teisės specialistai atkreipė dėmesį, kad kelia didelių abejonių į Statutą įrašytas reikalavimas slaptai balsuoti dėl mandatų atėmimo iš parlamentarų, pamynusių Konstituciją ir priesaiką.

"Nors konstitucinės doktrinos šiuo klausimu dar nėra, vis dėlto, Konstitucijoje yra įtvirtintas "atsakingo valdymo principas". Vienas jo elementų - rinkėjai visuomet turi žinoti, kaip balsavo jų atstovai Seime. Nebent pati Konstitucija numatytų kokias nors išimtis", - Lietuvos televizijai yra sakęs buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris.

Jis atkreipė dėmesį, kad Konstitucija numato, jog slaptai balsuojama tuomet, kai reiškiamas nepasitikėjimas Vyriausybe ar ministru pirmininku. Tačiau tame Konstitucijos straipsnyje, kuris kalba apie apkaltas, nėra nurodoma, kad sprendimas dėl mandato panaikinimo priimamas slaptu balsavimu.

"Yra tik duodama nuoroda į Statutą. O jame nustatyta, kad tokie balsavimai yra slapti', - pastebėjo E.Kūris, suabejojęs, ar tokia Statuto norma atitinka Konstituciją.

"Negalima dangstytis už slapto balsavimo"

"Yra valstybių, kuriose būtų nesuvokiama, kad tokiais atvejais balsuojama slaptai. Manau, kad Seimo nariai negali dangstytis už slapto balsavimo prieš savo rinkėjus", - pabrėžė buvęs KT pirmininkas.

Tačiau jis abejojo, ar Seimas suskubs jau artimiausiomis dienomis pataisyti Statutą ir apkaltų atveju įtvirtinti atvirą balsavimą. Todėl E.Kūris spėjo, kad dėl A.Sacharuko ir L.Karaliaus mandatų Seimas balsuos slaptai.

Kita vertus, konstitucinės teisės specialistas neatmetė, kad abu parlamentarai gali suspėti dar iki balsavimo patys atsisakyti savo mandatų. Tuomet balsavimo neprireiktų.

"Konstitucija nenumato, kad Konstituciją sulaužęs Seimo narys liktų Seime", - griežtai pabrėžė E.Kūris.

Kita vertus, abejojama, ar abu apkaltos taikiklyje atsidūrę parlamentarai atsisakys mandatų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių