Daugės erdvių jaunimui veikti aktyviai

Atviri jaunimo centrai (AJC) ir erdvės jaunimą įtraukia į įvairias veiklas, skatina būti aktyvius, dalyvauti socialiniame gyvenime, visuomeninėje veikloje, tobulėti, mokytis, prasmingai leisti laisvalaikį. Todėl jų šalyje tik daugės.

AJC – tai atvirą darbą su jaunimu vykdanti ir jo principais besivadovaujanti institucija, kurios steigėjai gali būti savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, vietos ar religinės bendruomenės.

AJC išsiskiria tuo, kad turi daugiau nei vieną patalpą (erdvę), kurioje gali vykti įvairios veiklos jaunimui. Šie centrai teikia socialines, pedagogines, psichologines paslaugas jaunimui. AJC veiklą iš dalies finansuoja Jaunimo reikalų departamentas (JRD). Jam patikėta ir centrų plėtra Lietuvoje.

Apie AJC veiklą, naudą ir plėtrą kalbamės su JRD direktoriaus pavaduotoju Juozu Meldžiuku.

– Ką JRD jau padarė ir ką dar planuoja nuveikti Atvirų jaunimo centrų plėtros regionuose srityje?

– Šiuo metu mūsų departamentas finansuoja 9 AJC ir lygiai tiek pat – atvirų jaunimo erdvių. AJE yra erdvė arba patalpa, skirta atviram darbui su jaunimu vykdyti, t.y. galinti būti institucijoje (kultūros, švietimo, sporto ar socialinėje).

Ateityje planuojame dar labiau skatinti AJC ir erdvių steigimąsi bei tinklo plėtrą Lietuvoje. Nacionalinėje jaunimo politikos plėtros programoje numatyta, kad 2019 m. kiekvienoje šalies savivaldybėje veiks bent po vieną AJC, o didžiuosiuose miestuose jų turėtų būti dar daugiau.

Šiuo metu plėtros procesas yra tik prasidėjęs – dabar intensyviai dirbama su savivaldybių vadovais, kad rajono centre arba mieste atsirastų patalpos jaunimo centrui, o mažesniuose miesteliuose arba miesto seniūnijose, visuomeninės paskirties pastatuose – kultūros, neformaliojo švietimo, bendruomenės centruose nenaudojamose ar ne iki galo panaudojamose patalpose atsirastų erdvės, kuriose jaunimas galėtų praleisti laisvalaikį.

– Kodėl Suvalkijos ir Dzūkijos regionuose AJC yra dar labai mažai įsteigta?

– Pietų ir Pietvakarių Lietuvos savivaldybės iš tikrųjų buvo mažiau aktyvios plėtojant atvirą darbą su jaunimu. Šiuo metu pastebime jų susidomėjimą atviro darbo su jaunimu koncepcija, galimybe savivaldybėse steigti atvirus jaunimo centrus ir erdves. Tikimės, kad jau artimiausiu metu ir šiame regione atsiras tokios vietos jaunimui.

– Nuo ko prasideda AJC įkūrimas? Ko gero, pirmoji ir svarbiausioji sąlyga jam atsirasti yra aktyvūs žmonės?

– Žinoma, visa iniciatyva turėtų prasidėti „iš apačios“, t.y., centras turėtų būti kuriamas atsižvelgiant į jaunų žmonių poreikį, kai pats jaunimas nori turėti erdvę, kurioje galėtų veikti. JRD palaiko būtent tokią kūrimo strategiją, nes valdžios iniciatyva sukurti centrai anksčiau ar vėliau susiduria su aktyvių jaunų žmonių, galinčių organizuoti centro veiklą jaunimui, stygiumi. AJC įkūrimą gali inicijuoti ir savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius, savivaldybės Jaunimo reikalų taryba ar kiti specialistai, kurie dirba tiesiogiai su jaunimu.

– Kaip sprendžiamas finansavimo klausimas?

– Aktyvūs jauni žmonės turėtų kreiptis į savivaldybę, kad ši sudarytų sąlygas tokio centro veiklai – skirtų patalpas ir pasirūpintų jų bei bent 1–2 žmonių, dirbančių šiame centre, išlaikymu. Jei savivaldybė sutinka įsteigti tokį centrą ir garantuoti jo išlaikymą, savo ruožtu JRD gali įsipareigoti mokyti centro darbuotojus ir savanorius atviro darbo su jaunimu principų ir metodų, kelti jų kvalifikaciją, konsultuoti centrą jo veiklos klausimais, taip pat konkurso tvarka finansuoti bent dalį centro veiklų.

– Kokia jų nauda kiekvienai savivaldybei ir jos jaunimui?

– Savivaldybei nauda yra didelė, nes AJC įtraukia jaunimą, kuris nelanko jaunimo organizacijų, klubų, ratelių, nedalyvauja jokioje veikloje, patiria socialinę atskirtį, yra probleminio elgesio, praradę motyvaciją mokytis, nelanko mokyklos, nemoka organizuoti savo laisvalaikio.

Centre per juos dominančias veiklas jie įtraukiami į įvairius užsiėmimus, skatinami bendrauti, atsiskleisti, išreikšti save kokioje nors veikloje. Tuo būdu palaipsniui keičiamas jų požiūris, motyvacija, kitaip tariant, jie reintegruojami į visuomenę. Jauno žmogaus elgesys keičiamas neprievartiniu būdu. Be to, jaunimas gali pats išsirinkti norimų užsiėmimų pobūdį.

Centras dirba su tuo jaunimu, su kuriuo nelabai nori turėti reikalų kitos įstaigos ar organizacijos. Tie jauni žmonės dažnai neturi pinigų susimokėti už būrelius ir užsiėmimus. Ir jei toks jaunimas lieka gatvėje ir turi laisvalaikį organizuoti pats, savo elgesiu jis gali sukelti problemų tiek bendraamžiams, tiek ir vietos bendruomenei.

Vokiška patirtis

Pirmojo Lietuvoje AJC „Vartai“ atstovės Ritos Škriadaitės teigimu, šis centras Kaune buvo įkurtas 2006 m. žmonių, kurie studijavo socialinį darbą Vokietijoje ir patikėjo atviro darbo nauda, dėka.

„Pirmieji mūsų užmojai buvo tiesiog sukurti saugią vietą jaunimui, kur būtų galima realizuoti savo idėjas, mokytis iš klaidų, įgyti bendravimo įgūdžių. Skatinome kūrybiškumą, antivartotojiškumą ir ekologijos idėjas, organizuodami renginius, parodas, kūrybines dirbtuves, koncertus, į procesą būtinai įtraukdami ir jaunuolius“, – tvirtino ji.

Keičiantis AJC „Vartai“ kolektyvui, keitėsi ir užmojai – šiuo metu stengiamasi didesnį dėmesį skirti jauno žmogaus problemoms.

„Vykdomos individualios konsultacijos, komanda organizuoja konkrečių atvejų analizes, bendraujama su tėvais, vedamos jaunuolių bylos, kurios padeda stebėti elgesio pokyčius. Džiaugiamės išgirdę, kad jaunimo centrą lankantys jaunuoliai mažiau laiko praleidžia prie kompiuterio, pradeda atsakingiau žiūrėti į savo vaidmenį šeimoje – tvarko kambarius, gamina maistą, skaito knygas. Be to, tėvai labiau pasitiki jaunuoliu, kuris lankosi jaunimo centre, kadangi gali susisiekti su socialiniu darbuotoju ir gauti informaciją ar konsultaciją“, – pasakojo R.Škriadaitė.

Vilioja įdomūs užsiėmimai

Aktyviausio ir daugiausia jaunimo pritraukiančio Klaipėdos AJC atstovė Zigmantė Čiakaitė įsitikinusi, kad nuo 2009 m. rugsėjo veikiantis centras populiarus tapo todėl, kad jaunimui čia suteikiama daug laisvės ir erdvės veikti patiems, be to, šioje įstaigoje dirba puikių specialistų komanda.

„Svarbiausias dalykas, kurį mes galime suteikti jauniems žmonėms tokiuose centruose – tai saviraiškos galimybė“, – teigė Z.Čiakaitė.

Pasireikšti uostamiesčio jaunimas gali labai įvairiose srityse: be populiariausių šokių ir muzikos užsiėmimų, čia galima sužinoti, kas yra „letter art“, pafantazuoti su fantastikos mėgėjais, taip pat išmokti fakyrų meno ar radijo bangomis valdyti automobilių modelius. Užsiėmimus organizuoja savanoriai iš to paties jaunimo, o tokia jų įvairovė byloja apie centro populiarumą. Šis uostamiesčio Atviras centras vienija net 500 narių, o kasdien centre apsilanko apie 30–40 jaunuolių.

Reklamuoti nebūtina

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendruomenių reikalų skyriaus vedėjas Arūnas Kučikas pastebi, kad darbo su neorganizuotu jaunimu forma per AJC yra vis labiau pripažįstama valdžios institucijų, kurioms patikėta rūpintis jaunimo reikalais.
„Tam, kad visuomenė patikėtų ir jos požiūris į AJC pasikeistų, manyčiau, kad reikia tiesiog didinti tokių centrų skaičių Lietuvoje“, – įsitikinęs A.Kučikas.

Jo teigimu, jauniems žmonėms reklamuoti centrų net ir nereikia – žinia apie atidaromą AJC savaime pasklinda labai greitai. „Jaunus žmones vilioja galimybė pabendrauti, dalyvauti neįpareigojančioje veikloje, kai jų niekas pernelyg nekontroliuoja. Pirmiausia, žinoma, apsilanko aktyviausi jaunuoliai, o paskui juos – ir ne patys pažangiausi“, – pasakojo A.Kučikas.

Atviri jaunimo centrai (AJC) ir erdvės jaunimą įtraukia į įvairias veiklas, skatina būti aktyvius, dalyvauti socialiniame gyvenime, visuomeninėje veikloje, tobulėti, mokytis, prasmingai leisti laisvalaikį. Todėl jų šalyje tik daugės.

AJC – tai atvirą darbą su jaunimu vykdanti ir jo principais besivadovaujanti institucija, kurios steigėjai gali būti savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, vietos ar religinės bendruomenės.

AJC išsiskiria tuo, kad turi daugiau nei vieną patalpą (erdvę), kurioje gali vykti įvairios veiklos jaunimui. Šie centrai teikia socialines, pedagogines, psichologines paslaugas jaunimui. AJC veiklą iš dalies finansuoja Jaunimo reikalų departamentas (JRD). Jam patikėta ir centrų plėtra Lietuvoje.

Apie AJC veiklą, naudą ir plėtrą kalbamės su JRD direktoriaus pavaduotoju Juozu Meldžiuku.

– Ką JRD jau padarė ir ką dar planuoja nuveikti Atvirų jaunimo centrų plėtros regionuose srityje?

– Šiuo metu mūsų departamentas finansuoja 9 AJC ir lygiai tiek pat – atvirų jaunimo erdvių. AJE yra erdvė arba patalpa, skirta atviram darbui su jaunimu vykdyti, t.y. galinti būti institucijoje (kultūros, švietimo, sporto ar socialinėje).

Ateityje planuojame dar labiau skatinti AJC ir erdvių steigimąsi bei tinklo plėtrą Lietuvoje. Nacionalinėje jaunimo politikos plėtros programoje numatyta, kad 2019 m. kiekvienoje šalies savivaldybėje veiks bent po vieną AJC, o didžiuosiuose miestuose jų turėtų būti dar daugiau.

Šiuo metu plėtros procesas yra tik prasidėjęs – dabar intensyviai dirbama su savivaldybių vadovais, kad rajono centre arba mieste atsirastų patalpos jaunimo centrui, o mažesniuose miesteliuose arba miesto seniūnijose, visuomeninės paskirties pastatuose – kultūros, neformaliojo švietimo, bendruomenės centruose nenaudojamose ar ne iki galo panaudojamose patalpose atsirastų erdvės, kuriose jaunimas galėtų praleisti laisvalaikį.

– Kodėl Suvalkijos ir Dzūkijos regionuose AJC yra dar labai mažai įsteigta?

– Pietų ir Pietvakarių Lietuvos savivaldybės iš tikrųjų buvo mažiau aktyvios plėtojant atvirą darbą su jaunimu. Šiuo metu pastebime jų susidomėjimą atviro darbo su jaunimu koncepcija, galimybe savivaldybėse steigti atvirus jaunimo centrus ir erdves. Tikimės, kad jau artimiausiu metu ir šiame regione atsiras tokios vietos jaunimui.

– Nuo ko prasideda AJC įkūrimas? Ko gero, pirmoji ir svarbiausioji sąlyga jam atsirasti yra aktyvūs žmonės?

– Žinoma, visa iniciatyva turėtų prasidėti „iš apačios“, t.y., centras turėtų būti kuriamas atsižvelgiant į jaunų žmonių poreikį, kai pats jaunimas nori turėti erdvę, kurioje galėtų veikti. JRD palaiko būtent tokią kūrimo strategiją, nes valdžios iniciatyva sukurti centrai anksčiau ar vėliau susiduria su aktyvių jaunų žmonių, galinčių organizuoti centro veiklą jaunimui, stygiumi. AJC įkūrimą gali inicijuoti ir savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius, savivaldybės Jaunimo reikalų taryba ar kiti specialistai, kurie dirba tiesiogiai su jaunimu.

– Kaip sprendžiamas finansavimo klausimas?

– Aktyvūs jauni žmonės turėtų kreiptis į savivaldybę, kad ši sudarytų sąlygas tokio centro veiklai – skirtų patalpas ir pasirūpintų jų bei bent 1–2 žmonių, dirbančių šiame centre, išlaikymu. Jei savivaldybė sutinka įsteigti tokį centrą ir garantuoti jo išlaikymą, savo ruožtu JRD gali įsipareigoti mokyti centro darbuotojus ir savanorius atviro darbo su jaunimu principų ir metodų, kelti jų kvalifikaciją, konsultuoti centrą jo veiklos klausimais, taip pat konkurso tvarka finansuoti bent dalį centro veiklų.

– Kokia jų nauda kiekvienai savivaldybei ir jos jaunimui?

– Savivaldybei nauda yra didelė, nes AJC įtraukia jaunimą, kuris nelanko jaunimo organizacijų, klubų, ratelių, nedalyvauja jokioje veikloje, patiria socialinę atskirtį, yra probleminio elgesio, praradę motyvaciją mokytis, nelanko mokyklos, nemoka organizuoti savo laisvalaikio.

Centre per juos dominančias veiklas jie įtraukiami į įvairius užsiėmimus, skatinami bendrauti, atsiskleisti, išreikšti save kokioje nors veikloje. Tuo būdu palaipsniui keičiamas jų požiūris, motyvacija, kitaip tariant, jie reintegruojami į visuomenę. Jauno žmogaus elgesys keičiamas neprievartiniu būdu. Be to, jaunimas gali pats išsirinkti norimų užsiėmimų pobūdį.

Centras dirba su tuo jaunimu, su kuriuo nelabai nori turėti reikalų kitos įstaigos ar organizacijos. Tie jauni žmonės dažnai neturi pinigų susimokėti už būrelius ir užsiėmimus. Ir jei toks jaunimas lieka gatvėje ir turi laisvalaikį organizuoti pats, savo elgesiu jis gali sukelti problemų tiek bendraamžiams, tiek ir vietos bendruomenei.

Vokiška patirtis

Pirmojo Lietuvoje AJC „Vartai“ atstovės Ritos Škriadaitės teigimu, šis centras Kaune buvo įkurtas 2006 m. žmonių, kurie studijavo socialinį darbą Vokietijoje ir patikėjo atviro darbo nauda, dėka.

„Pirmieji mūsų užmojai buvo tiesiog sukurti saugią vietą jaunimui, kur būtų galima realizuoti savo idėjas, mokytis iš klaidų, įgyti bendravimo įgūdžių. Skatinome kūrybiškumą, antivartotojiškumą ir ekologijos idėjas, organizuodami renginius, parodas, kūrybines dirbtuves, koncertus, į procesą būtinai įtraukdami ir jaunuolius“, – tvirtino ji.

Keičiantis AJC „Vartai“ kolektyvui, keitėsi ir užmojai – šiuo metu stengiamasi didesnį dėmesį skirti jauno žmogaus problemoms.

„Vykdomos individualios konsultacijos, komanda organizuoja konkrečių atvejų analizes, bendraujama su tėvais, vedamos jaunuolių bylos, kurios padeda stebėti elgesio pokyčius. Džiaugiamės išgirdę, kad jaunimo centrą lankantys jaunuoliai mažiau laiko praleidžia prie kompiuterio, pradeda atsakingiau žiūrėti į savo vaidmenį šeimoje – tvarko kambarius, gamina maistą, skaito knygas. Be to, tėvai labiau pasitiki jaunuoliu, kuris lankosi jaunimo centre, kadangi gali susisiekti su socialiniu darbuotoju ir gauti informaciją ar konsultaciją“, – pasakojo R.Škriadaitė.

Vilioja įdomūs užsiėmimai

Aktyviausio ir daugiausia jaunimo pritraukiančio Klaipėdos AJC atstovė Zigmantė Čiakaitė įsitikinusi, kad nuo 2009 m. rugsėjo veikiantis centras populiarus tapo todėl, kad jaunimui čia suteikiama daug laisvės ir erdvės veikti patiems, be to, šioje įstaigoje dirba puikių specialistų komanda.

„Svarbiausias dalykas, kurį mes galime suteikti jauniems žmonėms tokiuose centruose – tai saviraiškos galimybė“, – teigė Z.Čiakaitė.

Pasireikšti uostamiesčio jaunimas gali labai įvairiose srityse: be populiariausių šokių ir muzikos užsiėmimų, čia galima sužinoti, kas yra „letter art“, pafantazuoti su fantastikos mėgėjais, taip pat išmokti fakyrų meno ar radijo bangomis valdyti automobilių modelius. Užsiėmimus organizuoja savanoriai iš to paties jaunimo, o tokia jų įvairovė byloja apie centro populiarumą. Šis uostamiesčio Atviras centras vienija net 500 narių, o kasdien centre apsilanko apie 30–40 jaunuolių.

Reklamuoti nebūtina

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendruomenių reikalų skyriaus vedėjas Arūnas Kučikas pastebi, kad darbo su neorganizuotu jaunimu forma per AJC yra vis labiau pripažįstama valdžios institucijų, kurioms patikėta rūpintis jaunimo reikalais.
„Tam, kad visuomenė patikėtų ir jos požiūris į AJC pasikeistų, manyčiau, kad reikia tiesiog didinti tokių centrų skaičių Lietuvoje“, – įsitikinęs A.Kučikas.

Jo teigimu, jauniems žmonėms reklamuoti centrų net ir nereikia – žinia apie atidaromą AJC savaime pasklinda labai greitai. „Jaunus žmones vilioja galimybė pabendrauti, dalyvauti neįpareigojančioje veikloje, kai jų niekas pernelyg nekontroliuoja. Pirmiausia, žinoma, apsilanko aktyviausi jaunuoliai, o paskui juos – ir ne patys pažangiausi“, – pasakojo A.Kučikas.


Šiame straipsnyje: 2012: ką reikia žinoti?

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių