Darbo partijos bylos procese gali atsirasti valstybės gynėjų

Siekiant užkirsti kelią Darbo partijos bylos vilkinimui, vienam iš kaltinamųjų parlamentarui Vytautui Gapšiui gali būti paskirtas valstybės gynėjas.

To Darbo partijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas gali imtis, jeigu bylos nagrinėti nepavyks vasario 20 dieną.

Bylos nagrinėjimui pirmininkaujanti teisėja Daiva Pranytė - Zalieckienė pirmadienį išsakė mintį, kad procese galėtų dalyvauti valstybės gynėjas ir tam atvejui, jei kas nors iš kitų kaltinamųjų atsisakytų savo advokato. Iki šiol posėdžiuose dalyvauja tik atsarginis teisėjas.

Tiek teisėjai, tiek prokuroras pirmadienį byloje neslėpė nepasitenkinimo pernelyg ilgai užsitęsusiu procesu.

Šiemet balandžio 16 dieną sukaks ketveri metai, kai Darbo partijos byla yra teisme. Per tą laiką teisėjams nepavyko apklausti nė vieno liudytojo. Teismui tik pernai pavyko paskelbti kaltinamąjį aktą ir sužinoti kaltinamųjų poziciją dėl pareikštų kaltinimų. Bylos posėdžiai buvo nuolat atidedami dėl kaltinamųjų sveikatos, gynėjų nedalyvavimo, jų keitimosi ir kitų priežasčių.

Pirmadienį į teismo posėdį atvyko penki liudytojai. Jie į Darbo partijos posėdį atvyko jau antrą kartą, tačiau nebuvo apklausti, nes V.Gapšio gynėjas advokatas Saulius Juzukonis paprašė skirti jam dar laiko susipažinti su byla.

Kadangi bylos nagrinėti nepavyko, atvykusiems liudytojams buvo įteikti šaukimai atvykti į kitą bylos posėdį, kuris vyks vasario 20 dieną.

Teisėja D.Pranytė-Zalieckienė pareiškė, kad tai yra paskutinis V.Gapšio gynėjui skirtas terminas susipažinti su byla.

„Labai norėtųsi, kad šis procesas pajudėtų. Mes visi puikiai suprantame, kiek laiko ir kodėl jis nejuda“, - sakė ji.

Advokatas S.Juzukonis teismui aiškino, kad Darbo partijos byloje yra 162 tomai, o jo kolegos bylą skaitė po penkis mėnesius. Jis teisinių paslaugų sutartį su V.Gapšiu sudarė pernai gruodį, dar prašė leisti dar bent mėnesį susipažinti su byla.

Kaltinamasis V.Gapšys tikino, kad bylos apimtis yra didelė, tome yra 200 puslapių, jis ir pats ketinąs prašyti valstybės skiriamo gynėjo, jeigu teismui pratęsus susipažinimo su byla terminą, A.Juzukonis nespėtų susipažinti su bylos medžiaga.

„Kad nekiltų jokių abejonių dėl skaitymo trukmės“, - sakė V.Gapšys.

Teisėjai pareiškus, ar V.Gapšiui neatrodo, kad jis galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, šis atsakė, kad negali būti ginamas tokio gynėjo, kuris nėra susipažinęs su byla.
Prokuroras S.Verseckas teigė, kad negalima leisti proceso dalyviams piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis ir pašė skirti V.Gapšiui valstybės gynėją.

„Tokia situacija negali tęstis, prašau valstybės gynėjo“, - sakė prokuroras.

Advokatas Vytautas Sviderskis ir kiti kiti gynėjai palaikė kolegą A.Juzukonį dėl jo prašymo pratęsti susipažino su byla terminą.

„Suprantu teismą ir prokurorą, atėjęs kitas advokatas taip pat turės skaityti. Prastai atrodome negalėdami pradėti (bylos -BNS), bet prastai atrodysime pamynę gynybos principus“, - sakė V.Sviderskis.

Vilniaus apygardos teismas yra nustatęs Darbo partijos bylos nagrinėjimo grafiką.
Vilniaus apygardos teismas yra kreipęsis į Nacionalinę teismų administraciją, kad ši kitus teismus informuotų, jog tomis dienomis, kai nagrinėjama Darbo partijos byla, nebūtų skiriami posėdžiai kitose bylose, kuriose dalyvauja Darbo partijos byloje dirbantys advokatai.

Kolegija yra nusprendusi pirmuoju apklausti partijos lyderį, europarlamentarą Viktorą Uspaskichą, paskui apklausti Vitaliją Vonžutaitę, Seimo narį V.Gapšį, po jo - Mariną Liutkevičienę ir galiausiai Darbo partijos, kaip juridinio asmens atstovą.

Tačiau V.Uspaskichas pareiškė, kad parodymus duos, kai bus apklausti liudytojai, tokią poziciją išreiškė ir kiti kaltinamieji.

Prokuroras S.Verseckas teigia, kad 2004-2006 metais DP partijos dokumentuose nefiksuota apie 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. litų išlaidų, susijusių su turtu, įsipareigojimais ar struktūros pasikeitimais. Pamečiui skaičiuojant, anot teisėsaugininko, 2004-aisiais nebuvo fiksuota apie 13 mln. litų pajamų ir apie 13 mln. litų išlaidų, 2005-aisiais - apie 7,6 mln. litų pajamų ir apie 6,9 mln. litų išlaidų, 2006-aisiais - apie 4,4 mln. litų pajamų ir apie 3,7 mln. litų išlaidų.

S.Versecko teigimu, V.Uspaskichas 2004-ųjų pavasarį pavedė kitai bylos kaltinamajai V.Vonžutaitei vesti teisės aktus pažeidžiančią buhalteriją. Anot kaltintojo, politikas 2004-2006 metais kontroliavo sistemingai vykdytą neoficialių lėšų apskaitą bei ja užsiėmusius asmenis. Valstybinis kaltintojas taip pat paskelbė, kad nuo 2005-ųjų pradžios V. Vonžutaitė  pavedė Nijolei Steponavičienei, kuri, kaip žiniasklaidoje skelbta, pradėjo bendradarbiauti su teisėsauga, nefiksuoti dokumentuose partijos lėšų formavimo.

Šioji su Darbo partija nebuvo susijusi darbo santykiais. S.Verseckas taip pat tvirtino, kad DP vadovas per V.Vonžutaitę vadovavo dar vienai kaltinamajai M.Liutkevičienei, kuri būdama atskaitinga už buhalterini išlaidų teisingumą, žinodama, kad yra nefiksuotų lėšų, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, oficialiai nefiksuodavo atlyginimų mokėjimų.

Anot prokuroro, oficialiuose dokumentuose neįrašytos lėšos buvo skirtos neoficialiems darbo užmokesčiams, pačiam DP lyderiui, įvairiems renginiams finansuoti, iš bendrovės „Teo“ gautoms sąskaitoms apmokėti, filialams, reklaminiams straipsniams, dalyvauti rinkimuose, politikos konsultantui samdyti.

„Darbiečių“ lyderis 2006 metų rugpjūtį pripažinus jį įtariamuoju ilgiau nei metus nuo Lietuvos teisėsaugos slapstėsi Rusijoje.

Senatis šioje byloje sueis 2014-aisiais.

Pernai gruodžio 1 dieną Europos Parlamentas (EP) nusprendė negrąžinti teisinės neliečiamybės finansiniais nusikaltimais kaltinamam Darbo partijos vadovui V. Uspaskichui.