Dar neįteisinus dvigubos pilietybės galvojama apie Prezidentės veto

Seime toliau kelią skinasi Pilietybės įstatymo pataisos, pagal kurias gerokai padaugėtų dvigubos pilietybės įgijimo atvejų.

Penktadienį parlamentarai po svarstymo pritarė Pilietybės įstatymo pataisoms, numatančioms daugiau asmenų grupių leisti turėti dvigubą pilietybę. Už tai balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo 3, 14 susilaikė.

Dėl šio projekto galutinai Seime dar bus balsuojama per artimiausias savaites.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras teigė, kad parlamentarai jau pritarė, jog Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti vaikai, gimę Lietuvos piliečiams, bet pagal gimimo vietą įgyjantys ir užsienio valstybės pilietybę.

Taip pat du pasus galėtų turėti Lietuvos piliečiai, susituokę su užsieniečiu ir dėl to automatiškai įgyjantys kitos valstybės pilietybę.

Gauti Lietuvos pilietybę turėtų teisę ir asmenys, ištremti iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11-osios, ir jų palikuonys. Taip pat - pasitraukusieji iš Lietuvos iki 1990 metų kovo 11-osios.

"Tas pasitraukimas, mes manome, buvo tiesiog bėgimas nuo okupacinio režimo", - tokį sprendimą aiškino S.Šedbaras.

Dvigubą pilietybę galėtų turėti ir vėliau iš Lietuvos išvykę bei kitos valstybės pasą gavę asmenys, jeigu tai Europos Sąjungos arba NATO valstybės pasas.

Po svarstymo dar pritarta, jog dvigubą pilietybę galėtų turėti ir Lietuvos kilmės asmenys, gyvenantys etninėse lietuviškose žemėse, kurios dabar yra kitų šalių teritorijoje.

"Tai Gervėčių, Punsko ir panašių teritorijų asmenys", - sakė TTK pirmininkas.

Jis pripažino neturįs vienareikšmio atsakymo, ar tokią plačią dvigubos pilietybės "geografiją" galima laikyti Konstitucijoje numatytais atskiraisiais atvejais.

Konstitucijos 12 straipsnis teigia, kad "išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis".

"Komitete yra visokių nuomonių, kad tai gali būti per platus Konstitucijos aiškinimas. Mes iškart siūlome kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo projekto. Jeigu prezidentė jį vetuotų, tuomet kreipimosi ir nereikės", - teigė S.Šedbaras.

Anot jo, jeigu Konstitucinis Teismas (KT) pasakytų "ne" arba prezidentė Dalia Grybauskaitė vetuotų įstatymą, lieka vienintelis kelias, ką nors keisti - tai referendumas. Mat Konstitucijos 12 straipsnį keisti galima tik referendumu.

"Manau, galima apie tai galvoti. Galima rengti kartu su savivaldos rinkimais, nors galime nespėti, ar kartu su Seimo, prezidento rinkimais, gerai pasirengus,

padiskutavus su visuomene. Galbūt referendumas irgi būtų sėkmingas, nes tikrai nemaža Lietuvos dalis yra užsienyje. Nemanau, kad visi išvažiavę visam laikui, reikia stengtis, kad grįžtų. Gerės situacija, gerės sąlygos, kvieskime atgal, sudarykime galimybes", - tvirtino parlamento komiteto vadovas.

"Ne atskyrimas žmonių, o traukimas į Lietuvą per pilietybės institutą galėtų Lietuvos piliečių skaičių didinti iki 4-5 milijonų", - svarstė politikas.

Seimas svarstė Prezidentūros darbo grupės parengtą naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, tačiau jį parlamentarai gerokai pakeitė.

Diskusijos dėl dvigubos pilietybės užvirė, kai 2006 metų rudenį KT išaiškino, jog pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.


Šiame straipsnyje: Dviguba pilietybėemigracija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių