Iš buvusių apskričių viršininkų atims premjero patarėjų pareigas

Premjero politinę aplinką neseniai papildę buvę apskričių viršininkai iki šių metų pabaigos turėtų prarasti patarėjų statusą, tačiau išliks valstybės tarnyboje.

Faktiškai jau dirba tarybose

Kai šių metų liepos 1 dieną buvo panaikintos apskričių viršininkų administracijos, didesnė dalis apskričių vadovų neliko be darbo. Jie buvo paskirti premjero patarėjais regioninės plėtros klausimais ir suplanuota juos paskirti Vyriausybės atstovais regioninėse tarybose, kuriems atlyginimai bus mokami iš valstybės biudžeto.

Pirmadienį Vyriausybės pasitarime nuspręsta preliminariai pritarti nutarimui dėl buvusių apskričių viršininkų, tapusių premjero patarėjais, paskyrimo į regioninės plėtros tarybas. Trečiadienį šis nutarimas turėtų būti formaliai priimtas Vyriausybės posėdyje. Nutarimas įsigalios pasirašytas premjero Andriaus Kubiliaus.

Pastaruosius du mėnesius buvę apskričių viršininkai atostogavo, perdavinėjo apskričių administracijų dokumentus institucijoms, kurioms padalintos jų funkcijos, taip pat faktiškai jau dirbo Vyriausybės atstovais regioninės plėtros tarybose. „Dabar priimtu Vyriausybės nutarimu tik įforminsim tai, kas iš esmės jau vyksta – premjero patarėjai regioninės plėtros klausimais jau dirba tose tarybose, rengia jų posėdžius, dalyvauja juose“, - portalui sakė Ministro pirmininko tarnybos kancleris Deividas Matulionis.

Turi užimti kokias nors pareigas

Regioninės plėtros ir Apskričių reformos įstatymai numato, kad Vyriausybė privalo paskirti po vieną savo atstovą į kiekvieną regioninės plėtros tarybą. Tokių tarybų iš viso yra dešimt – kiekvienoje apskrityje. Jos nariai yra ne tik Vyriausybės atstovai, bet ir atitinkamos apskrities savivaldybių merai bei deleguoti tarybų nariai.

Regioninės plėtros taryba posėdžiauja maždaug po kartą per ketvirtį, svarstydama daugiausiai Europos Sąjungos lėšų paskirstymo apskrityse klausimus, taip pat reikalus, liečiančius kelias toje apskrityje esančias savivaldybes.

Pagal dabar galiojančius įstatymus, Vyriausybės atstovais į regioninės plėtros tarybas gali būti paskirti tiktai kokias nors formalias pareigas valstybėje einantys asmenys. Todėl, pasak D.Matulionio, Vyriausybėje ir buvo priimtas politinis sprendimas buvusius apskričių viršininkus paskirti premjero patarėjais, nustatyti jiems atlyginimą iš valstybės biudžeto, tik tada paskirti juos Vyriausybės atstovais regioninės plėtros tarybose.

Anot D.Matulionio, nutarimas dėl patarėjų paskyrimo į tarybas priimamas praėjus dviem mėnesiams po apskričių viršininkų administracijų likvidavimo todėl, kad „buvo atostogų metas, be to, reikėjo panaikinti apskričių administracijas, perduoti jų turėtus įgaliojimus ir dokumentus kitoms institucijoms“.

Keis įstatymą

Iš pradžių Vyriausybė svarstė galimybę buvusius apskričių viršininkus paskirti atstovais į regioninės plėtros tarybas tik pagal tai, kaip sėkmingai bus likviduotos apskričių administracijos. Pirmadienį pasitarime nuspręsta, kad administracijų likvidavimo procesas visose apskrityse praėjo sėkmingai, todėl visi premjero patarėjais tapę buvę apskričių viršininkai verti paskyrimo į regioninės plėtros tarybas.

Vis dėlto, Vyriausybė pripažino, kad nėra gera praktika buvusius apskričių viršininkus skirti premjero patarėjo lygmens pareigūnais, tik tuomet juos deleguoti į regionines tarybas. „Todėl nuspręsta parengti Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kurios numatytų tokią pareigybę – Vyriausybės atstovas regioninės plėtros taryboje“, - aiškino Ministro pirmininko tarnybos kancleris.

Tuomet, kai Seimas pataisys įstatymą ir valstybės tarnybos rejestre atsiras Vyriausybės atstovo regioninės plėtros taryboje pareigybė, visus buvusius apskričių viršininkus, paskirtus tokiais atstovais, galima bus atleisti iš premjero patarėjų pareigų.

„Turės ką veikti“

Dar liepą paklaustas, ką konkrečiai ištisas dienas ir mėnesius veiks patarėjai, gaudami maždaug 5000 tūkstančių litų atlyginimą, nors regioninės plėtros tarybos posėdžiauja tik keliskart per metus, Ministro pirmininko tarnybos kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius sakė, kad „jie turės ką veikti“: „Reikia pabrėžti, kad panaikinus apskričių viršininkų administracijas labai išaugs regioninės plėtros tarybų vaidmuo, joms teks didesnis krūvis ir darbas. Iki šiol už techninį šių tarybų veiklos aprūpinimą buvo atsakingos apskričių viršininkų administracijos. Jų nebelikus būtent Vyriausybės patarėjams teks šis darbas – parengti posėdžių sprendimų projektus, juos suderinti tarp skirtingų savivaldybių, organizuoti pačius posėdžius, prižiūrėti priimtų sprendimų įgyvendinimą“.

Todėl, jo nuomone, Vyriausybės atstovai regioninės plėtros tarybose „turės ką veikti ir turės užsidirbti savo algą“.

Premjero naujieji patarėjai liko dirbti apskričių centruose – apskričių didžiausių miestų savivaldybėse jiems skirti kabinetai.

Ministro pirmininko tarybos vicekancleris pripažino, kad Vyriausybėje buvo svarstyti įvairūs variantai, kaip įgyvendinti įstatymų reikalavimą skirti atstovus regioninėse plėtros tarybose. Tarp tokių variantų buvo ir skirti išlikusius Vyriausybės atstovų apskrityse, nors jų konstitucinės pareigos kiek kitokios – prižiūrėti tose apskrityse esančių savivaldybių sprendimų atitikimą įstatymams ir Vyriausybės nutarimams. „Bet ministrų kabinetas priėmė tokį politinį sprendimą, koks yra dabar įgyvendinamas. Jis suderintas ir su Seime atstovaujamomis partijomis, su valdančiąja koalicija“, - aiškino G.Kazakevičius.

Opozicija piktinasi

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir Seimo frakcijos vadovas Algirdas Butkevičius pasipiktino, kad „didėjančią premjero patarėjų armiją maitins pensininkai ir mamos“.

„Nuo liepos panaikinus apskričių viršininkų administracijas buvę jų vadovai šiltas vieteles gavo A.Kubiliaus „užpečkyje“. Toks sprendimas – dar vienas premjero spjūvis liaudžiai į veidą“, - pastebėjo A.Butkevičius.

„Konservatorių lyderis dar kartą įrodė, kad apie taupymą Vyriausybėje niekas nesvarsto. Be to, premjero patarėjais įdarbinti tik valdantiesiems lojalūs asmenys – buvę apskričių viršininkai, kurie priklauso valdančiajai koalicijai. Tokį sprendimą komentuodami premjero žmonės nė nerausta, tarsi tai būtų įprasta. Sprendimas dar kartą patvirtina, kad visose srityse stengiamasi susodinti savus“, – mano socialdemokratų lyderis.

Jis atkreipė dėmesį, kad likusieji buvusių apskričių administracijų darbuotojai nupėdino į Darbo biržą. „Šių žmonių atžvilgiu premjero sprendimas yra tiesiog negarbingas. Premjero patarėjų armija išaugo net ir tokiu metu, kai Vyriausybė nesugeba atsiskaityti su pensininkais, kai iš vaikus auginančių tėvų atiminėjami teisėtai uždirbti pinigėliai. Juk visus patarėjus maitina ne kas kitas, o mokesčių mokėtojai. Ar kas nors sugebės pažadinti konservatorių Vyriausybės vadovo sąžinę?“, - retoriškai klausė A.Butkevičius.

Turi 18 patarėjų

Iš dešimties buvusių apskričių viršininkų premjero patarėjais regioninės plėtros paskirti aštuoni. Visi jie taps Vyriausybės atstovais atitinkamos apskrities regioninės plėtros tarybose. Vilniaus ir Alytaus apskričių buvę viršininkai išėjo į privatų sektorių, todėl jie netapo premjero patarėjais.

D.Matulionis informavo, kad Vyriausybė kol kas nerado savo atstovo į Vilniaus regioninės plėtros tarybą. Tačiau netrukus turėtų būti paskirtas atstovas ir į Alytaus regioną. Kandidatūra jau esą rasta . Tai Laimonas Paura, anksčiau nedirbęs Alytaus apskrities viršininko administracijoje. Iki bus pataisytas Valstybės tarnybos įstatymas jis bus paskirtas ir premjero patarėju.

Šiuo metu premjero A.Kubiliaus kanceliarijoje iš viso dirba 18 patarėjų, iš jų 8 – patarėjai regioninės plėtros klausimais.