Buvusiam Lietuvos pašto vadovui teismas atvėrė duris į laisvę (papildyta)

Antradienį Vilniaus 2-asis teismas atmetė prokurorų prašymą pratęsti suėmimą buvusiam Lietuvos pašto generaliniam direktoriui Andriui Urbonui.

Nors šį teismo sprendimą per tris dienas dar galima apskųsti aukštesnės instancijos teismui, tačiau A.Urbonas į laisvę išeis greičiausiai jau trečiadienį, nes baigiasi jo suėmimo terminas.

Pasak ikiteisminį tyrimą atliekančios Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Irmanto Mikelionio, dar galvojame ar šią teismo nutartį apskųsti.

„Apskundimo klausimas lieka atviras, tačiau suėmimo terminas baigiasi trečiadienį, todėl teismas skundo nespės išnagrinėti, bet kokiu atveju jis bus paleistas iš areštinės. Nebent vėliau, jei mūsų prašymą teismas patenkintų, A.Urbonas vėl būtų suimtas“, -kalbėjo I.Mikelionis.

Antradienį, kaip ir prieš dvi savaites, prokurorai prašė A.Urboną suimti maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui. Jų teigimu, išėjęs į laisvę, buvęs Lietuvos pašto generalinis direktorius gali bandyti slėpti įkalčius, daryti poveikį liudytojams.

Teismas nusprendė kitaip.

„Manau, kad mes esame surinkę pakankamai duomenų, įrodančių A.Urbono kaltę, tačiau surinkti įrodymai ne visada lemia suėmimo termino klausimą. Atsižvelgiama į žmogaus charakteristiką, jo darbą, visuomeninį statusą ir t.t. Gali būti, kad bendrininkams, kuriems inkriminuojami analogiški veiksmai, skiriamos skirtingos kardomosios priemonės. Matyt, ir šiuo atveju teismas išnagrinėjęs visas aplinkybes nusprendė, kad šio asmens neverta daugiau laikyti suimto“, - paklaustas, ar prokurorai surinko per mažai įkalčių, kad teismas patikėtų A.Urbono kalte, atsakė Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas.

Dvi savaites areštinėje praleidusiam A.Urbonui yra pareikšti įtarimai dėl didelės vertės turto prievartavimo organizavimo ir pasikėsinimo sukčiauti įgyjant didelės vertės svetimą turtą.

Nusikaltimai, kuriais kaltinamas Lietuvos pašto generalinis direktorius yra susiję su jo ankstesniu darbu „Swedbanke“, tačiau, nusikalstama veika prasidėjo jam jau palikus banką.

Kaip teigia prokurorai, naudodamasis Swedbanke“ likusiomis pažintimis ir dirbant surinktais duomenimis, A.Urbonas organizavo nusikalstamą grupuotę, kuri šio banko klientams siūlydavo tarpininkauti norint gauti paskolas ar atidedant palūkanų mokėjimus.

Šis tyrimas buvo pradėtas pernai rudenį. Jį inicijavo A.Urbono buvusi darbovietė - „Swedbankas“. Banką pasiekė informacija, kad kažkokie asmenys kreipiasi į jų klientus ir siūlo savo paslaugas, esą jei jiems sumokės, jie tarpininkaus tarp banko ir kliento, o rezultatai visada bus palankūs tik klientui.

Šios tarpininkavimo "paslaugos", banko duomenimis, buvo siūlomos 2009 metais.
Ar atsirado naivuolių, užkliuvusių ant A.Urbono ir jo bendrininkų kabliuko, I.Mikelionis sakė negalintis komentuoti, tačiau leido suprasti, kad mokėjusių už tarpininkavimo paslaugas nėra, buvo tik susidomėjusiųjų tokiu pasiūlymu.

„Faktinių aplinkybių komentuoti negaliu, tačiau įtarimai jam pareikšti dėl pasikėsinimo sukčiauti“, - kalbėjo jis.

Sužinoję apie jų vardu veikiančius tarpininkus, „Swedbank“ atstovai kreipėsi į teisėsaugininkus. Pradėtas tyrimas. Prieš pusantro mėnesio buvo suimti du šio tarpininkų tinklo nariai, jie teismo sprendimu iki šiol yra suimti.

Pasak I.Mikelionio, įtariamųjų šioje byloje turėtų dar daugėti. „Jie veikė tikrai ne trise“, - teigė prokuroras.