Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas gynė ir Lietuvą

Išskirtinio intelekto, kosmopolitiškas, svarbiausiu prioritetu laikantis toleranciją, laisvę ir žmogaus teises.

Atsiribojęs nuo bet kokių nuodingų ideologijų. Taip apie buvusį Čekijos prezidentą Vaclavą Havelą kalba jį pažinoję lietuviai.

„Gėlių vaikų“ dvasia

Visą gyvenimą V.Havelo moto, kurį, beje, jis pats susikūrė, buvo panašus į hipių devizus: „Tiesa ir meilė visuomet nugalės melą ir neapykantą.“

Žinomi Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjai, asmeniškai pažinoję iškilų čekų inteligentą, patvirtino, kad jo požiūris į gyvenimą irgi buvo kupinas „gėlių vaikų“ dvasios.

Istorikas Algimantas Kasparavičius tvirtino, kad V.Havelo mintys ir idėjos jau seniai buvo žinomos disidentiškai nusiteikusiems lietuviams. „1982–1988 m. Vilniuje ir Kaune turbūt nedaug buvo studentų, ypač humanitarų, kurie nebuvo girdėję apie V.Havelą ir jo “Chartiją 77„. Ankstyvojo Sąjūdžio metais V.Havelas buvo mūsų tautos ideologinė vėliava ir viltis“, – sakė istorikas.

"Tai buvo žmogus, kuris net ir gyvendamas sistemoje moraliai nebuvo su ja susijęs, į politines aukštumas iškilo be kolaboranto šešėlio, be sistemos jam suteiktų titulų, privilegijų, ir buvo moralės kalinys, išdrįsęs kalbėti tuomet, kai dauguma tylėjo ar net dirbo sistemai. V.Havelas buvo ne jėgos ir ginklų, bet sąžinės ir proto karys.

Permaininga ir šiurkšti XX amžiaus Europos politinė istorija V.Havelui davė šansą tapti rusiškojo komunizmo pavergtų Vidurio ir Rytų Europos tautų išsivadavimo legenda, savotiška politine ikona", – pastebėjo A.Kasparavičius.

Išreiškė paramą

Po Kovo 11-osios tuometis Čekijos prezidentas buvo principingas ir nuoseklus Lietuvos valstybingumo gynėjas. „Oficialiuose laiškuose išreikštas jo požiūris į smurtu atimtą ir teisėtai atkuriamą mūsų valstybingumą buvo identiškas Sąjūdžio platformai“, – tvirtino tuometis Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Jau 1990 m. kovą tuomet Čekoslovakijos prezidentu buvęs V.Havelas pirmasis iš užsienio valstybių vadovų pakvietė V.Landsbergį vizito į Prahą, tuo išreikšdamas paramą lietuvių kovai už nepriklausomybės atkurimą.

„Čekija kaip trečioji neutrali šalis siūlė, kad Lietuvos derybos su SSRS lyderiu Michailu Gorbačiovu vyktų Prahoje – tai nemažo politinio svorio žingsnis, aiškiai žinant, kad tai tik supykdys Maskvą. Bet jam svarbiau buvo konkrečiu veiksmu pareikšti paramą Lietuvai“, – prisiminė V.Landsbergis.

Pasmerkė agresiją

1991 m. sausio 13 d. V.Havelas pasmerkė represinį sovietinio saugumo pajėgų aktą Vilniuje. Čekoslovakijos prezidentas paragino sustabdyti jėgos naudojimą ir spręsti nesutarimus demokratiniu būdu. Jis taip pat perspėjo, jog Čekoslovakija, kuri formaliai tuomet dar buvo Varšuvos pakto narė, „negalėtų prisiimti atsakomybės už kitos valstybės narės jėgos panaudojimą prieš savo pačios gyventojus“.

V.Havelas šį klausimą iškėlė istorinėje tarptautinėje asamblėjoje 1991 m. liepą, kur Vidurio Europos politikai pasmerkė bet kokios formos totalitarizmą.

Šios asamblėjos metu Čekijos prezidentas per didžiulį mitingą Vaclavo aikštėje paskelbė apie Varšuvos pakto išformavimą. Po mėnesio, žlugus komunistiniam rugpjūčio pučui, subyrėjo ir Sovietų Sąjunga. Tuomet Čekoslovakija pripažino Lietuvą.


Šiame straipsnyje: Vaclavas Havelas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių