Buvę „Snoro“ vadovai gali būti išduoti Lietuvai per 10 dienų

Tai, kad Londone sulaikytas buvęs “Snoro” banko vienas vadovų Vladimiras Antonovas yra Rusijos pilietis, nėra kliūtis jį atgabenti į Lietuvą.

„Procedūra taikoma ta pati, šiuo atveju taikomi tie patys principai“, - teigia Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Krušna. Anot jo, kaip greitai įtariamieji bus atgabenti į Lietuvą, dabar priklausys tik nuo teismo sprendimo ir pačių įtariamųjų elgesio. Teismui skyrus V.Antonovui ir Raimondui Baranauskui kardomąją priemonę, bus pradėtas svarsymas dėl jų perdavimo Lietuvai.

„Paprastai perdavimo pagal Europos arešto orderį procedūra trunka 10 dienų, jei asmuo sutinka su perdavimu, kitu atveju terminas skaičiuojamas 60 arba 90 dienų laikotarpiu, aišku, gali būti, kad perdavimas dar užsitęstų, jei asmenys priimtą sprendimą apskustų apeliacine tvarka“, - kalbėjo T.Krušna.

Generalinės prokuratūros atstovo teigimu, sulaikę finansiniais nusikaltimais įtariamus buvusius „Snoro“ vadovus britai Generalinės prokuratūros nepaprašė jokių papildomų dokumentų.

Apie tai, kad V.Antonovas ir R.Baranauskas sulaikytas tyrėjams pranešta tik ketvirtadienio vakarą, apie 19.30 val.

Pranešimas buvo trumpas, tik tai, kad įtariamieji sulaikyti vykdant Europos arešto orderius. Nei kokiomis aplinkybėmis, nei kur jie buvo sulaikyti, nepranešta.T.Krušna neatmeta galimybės, kad britų pareigūnų sulaikyti V.Antonovas ir R.Baranauskas gali būti paleisti už užstatą.

„Tai Jungtinės Karalystės jurisdikcija ir teismo teisė spręsti, jei tokie prašymai būtų pateikti. Jie būtų svarstomi teismo ir teismas priimtų sprendimų, bet to sprendimo, kaip jūs suprantate, negalime įtakoti“, - aiškino jis.

Atgabenus įtariamus bankininkus į Lietuvą, prokuratūra iškart kreiptųsi į teismą dėl kardomosios priemonės jiems skyrimo. Kokios tai gali būti kardomosios priemonės, kol kas nekalbama.Nors tiek V.Antonovas, tiek R.Baranauskas yra teigę, kad prašys politinio prieglobsčio Jungtinėje Karalystėje, T.Krušnos nuomone, toks variantas šioje byloje neįmanomas.

„Nenorėčiau komentuoti asmenų galimybės kreiptis dėl politinio prieglobsčio, tačiau tam kreipimuisi turi būti pagrindas, Lietuva ir Jungtinė Karalystė yra ES narės ir neturėtume kalbėti apie kažkokį politinį prieglobstį tarp ES narių“, - žurnalistams pirmadienio popietę sakė prokuroras.