B.Lubys mirė dėl išeminės širdies ligos

1938 metais gimęs B.Lubys buvo Kovo 11-osios akto signataras, 1992-1993 metais jis vadovavo Lietuvos Vyriausybei. .. O DABAR TEISINGIAU : Nuo 1985 m. iki 1991 m. - direktorius, generalinis direktorius. Nuo 1993 m. iki 1994 m. Jonavos VĮ „Azotas“ generalinis direktorius. Pervadinus įmonę nuo 1994 m. AB „Achema“ prezidentas. Nuo 1991 m. iki 1992 m. dirbo kaip LR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas (vicepremjeras), nuo 1992 m. iki 1993 m. - LR Ministras Pirmininkas.[3] Nuo pat įkūrimo (1993 m.) Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas ir AB koncerno „Achemos grupė“ prezidentas, valdybos pirmininkas. 1989 metų kovo 20 dieną, 11.20 valandą, Jonavos „Azote“ įvyko sprogimas, kurio metu išsiliejo apie 7,5 tūkst. tonų skysto amoniako, kilo gaisras ir į atmosferą išsiskyrė daug nuodingų dujų. 1990 m. spalio 17-osios vidurnaktį azoto rūgšties ceche iš saugyklos išsiliejo apie 50 tonų azoto rūgšties. Tačiau tikrieji nelaimės nuostoliai ir padariniai nesuskaičiuoti ir neįvardinti iki šiol. Gamykla perėjo penkis privatizavimo etapus – niekas nenupirko. Po to buvo konkursas, kuriame dalyvauti galėjo kiekvienas šalies pilietis, bet privatizavome mes – 28 žmonės , nes dalyvauti konkurse niekas daugiau nepanoro . Sumokėjome 32 mln. litų. Iš kur juo gavome? Tai – užsienio paskolos gautos įvairiomis sąlygomis. Kokiomis? Jei reikės, plačiau apie tai paaiškinsiu prokuratūrai. O kokia buvo gamyklos kaina iki padegimo ? niekas is zurnalistu neleptelejo kaip ir is lietuvos teisesaugos . VISKAS TUO IR PASAKYTA , VISI ZMONES LIETUVOJ ZINO KAIP GALIMA NUMUST KAINA - PADEGANT , APVOGIANT , PAVOGTA PRODUKCIJA VELIAU PARDUOSI PER JAU SAVO FABRIKA , BUHATERIJOS AFEROMIS , O JEI DAR PATS DIREKTORIUS TAI PASIRUPINI KAD IMONE DIRBTU I MINUSA , ISTATYMAIS kuriuos pats tvirtini , SUPERKANT INVESTICINIUS CEKIUS PUSVELCIAI , ATGAUNANT ANKSCIAU LAIKO RUBLINIUS INDELIUS IR KITKA. na cia dar vienas komentatorius dadejo : Tai užsienio paskolos... už kurias nusipirko "Azotą" teigia velionis. Pateikiu ištrauką iš knygos, kurioje parašyta kaip privatizuotas "Azotas" "1994 metais privatizavimas įgavo naują impulsą. Fizinių asmenų grupės pradėjo privatizuoti stambias gamyklas ir kitus didelius objektus. Tokia grupė susiorganizavo Jonavos "Achemos" gamykloje. Į ją pateko reikalingi, savi žmonės: šios gamyklos generalinis direktorius B. Lubys, viceprezidentas J. Sirvydas, ekonomikos direktorius R. Pikštys, tiekimo direktorius G. Svetulevičius, vyr. buhalterė V. Kuklienė ir kiti. Ne atsitiktinai į grupę pateko P. Kravtas, tuo metu buvęs “Vakarų banko” prezidentu. Visi jie būsimo UAB “Viachema” steigėjai. Nupirkti daugiau kaip 33 mln. litų kainuojančią gamyklą ir nemažas algas gaunantiems jos darbuotojams vargu ar buvo įmanoma. Tačiau “prichvatizavimo” strategija buvo gerai sumanyta. Grupė įgalioja Liudą Mediekšą paimti iš “Vakarų banko” paskolą. Ir šis asmuo gauna 5,5 mln. litų paskolą, įkeisdamas 33 proc. (11 mln.Lt) įsigyjamų valstybinės bendrovės “Achema” akcijų. Užstatomas ne turtas, ne akcijos, o fizinių asmenų grupės (dar tik konkurso dalyvės) vieno asmens pažadas. Vadinasi, jau iš anksto buvo žinoma, kad ši grupė laimės konkursą. Nors tuo metu vieno lito investicinį čekį buvo galima įsigyti už 10-15 centų, tačiau paskolos nepakako nupirkti didelę, nors ir menkai įvertintą gamyklą. Todėl reikėjo skubiai prasimanyti lėšų ir paskolai padengti, ir kitoms reikmėms. 1994 metų rugpjūčio viduryje AB “Achema”, UAB “Pramonės biznio centras” ir dar neįsteigta, bet jau oficialiai įvardinta UAB “Viachema” tarpusavyje sudarė sutartis dėl “Achemos” aprūpinimo pigesnėmis negu siūlo valstybinė įmonė “Lietuvos dujos” kainomis dujomis. Pirmoje sutartyje “Pramonės biznio centras” teikia marketingo paslaugas “Achemai”, o antroje sutartyje – “Viachema” tas pačias paslaugas teikia “Pramonės biznio centrui”, o tiksliau « Achemai ». Remiantis šiomis sutartimis, AB “Achema” 1994 metų ketvirtą ketvirtį ir 1995 metų pirmą ketvirtį šioms abiems UAB sumokėjo už tariamas marketingo paslaugas 23,5 mln. litų. “Pramonės biznio centrui” teko maža dalis, tik už tranzitą, tai yra, už leidimą pasinaudoti sąskaita, per kurią “Achemos” pinigai buvo « perpompuoti » į “Viachemos” sąskaitą. Čia norisi priminti, kad bendrovė “Achema” nuo 1993 metų pradžios nebepirko dujų iš VĮ”Lietuvos dujos”, o pirko iš SAF koncerno ir kitų tiekėjų. Apie tai daug rašyta “Kauno dienoje”. Taigi jau seniai klausimas buvo išspręstas. Be to, «Viachemos » savininkais ir darbuotojais buvo jau minėti « Achemos » vadovai. Juk pigių dujų paiešką jeigu ir atliko bendrovės darbuotojai, tai buvo jų tiesioginis darbas, už kurį jiems atlyginta. O šie 23,5 milijono litų – už ką ? Tai kas jis is tikro ? Kokia bauda uz kapo apmyzima ?

Ilsėkis ramybėje žemieti.Buvai protingas vyras , jei Lietuvos valdžioj tokių būtų daug , nebūtume išėję ubagais.

Labai apmaudu skaityti beverčius komentarus apie velionį B.Lubį.Leiskite velioniui nors šiomis paskutinėmis dienomis ramiai gulėti. Kokia gi mes baisi tauta. Tebūnie visi mūsų valdžios vyrai tokie, kai B. Lubys, tai nereiktų bėgti iš Lietuvos.