Biudžetą Seimas priims vėliau, nei planavo (atnaujinta)

Dėl kitų metų biudžeto priėmimo Seimas balsuos gruodžio 20-ąją – keliomis dienomis vėliau, nei buvo planuota.

Kelios valandos – procedūriniams ginčams

Seimas ketvirtadienį po kelias valandas užtrukusių aštrių debatų procedūriniais klausimais ėmėsi 2012-ųjų valstybės biudžeto projekto antrojo svarstymo.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė informavo parlamentarus apie kardinalius pokyčius patikslintame biudžeto projekte, padarytus dėl beveik perpus sumažintos kitų metų ūkio augimo prognozės.

Pasak jos, „yra du būdai uždengti biudžeto skylę – padidinti pajamas arba sumažinti išlaidas“. „Kadangi Vyriausybėje nepavyko susitarti dėl pajamų didinimo, nuspręsta horizontaliai beveik visoms sritims sumažinti išlaidas 4 procentais. Tai ir atsispindi patikslintuose biudžeto skaičiuose“, - sakė Finansų ministerijos vadovė.

Ji atmetė siūlymus viršyti 3 proc. fiskalinį deficitą. „Jeigu peržengtume tris procentus, tai būtų signalas rinkoms, kad jos paprašytų Lietuvos susimokėti už tokį neatsakingą elgesį. Todėl biudžeto deficito didinimas yra nesvarstytinas klausimas“, - kalbėjo ministrė.

Ar įmanoma gyventi be biudžeto?

Paklausta, kas būtų, jeigu Naujuosius metus Lietuva sutiktų be biudžeto projekto, I.Šimonytė pastebėjo, kad tokiu atveju pradėtų galioti Konstitucijos nuostata gyventi pagal šiųmečio biudžeto vieną dvyliktąją. „Tai niekada nėra išbandyta praktika Lietuvoje, todėl sunku būtų pasakyti, kaip mes čia sausio 2 dieną pradėtume gyventi. Teoriškai tiesiog būtų dalijami šių metų asignavimai į dvyliką dalių ir ta viena dalis sausio mėnesį būtų pervesta asignavimų valdytojui. Bet tuomet vienos institucijos gautų per daug lėšų, kitos jų pritrūktų, nes tuomet biudžetinis skirstymas neatitiktų 2012 metų pradžios situacijos“, - aiškino ministrė.

Jos nuomone, tai būtų nepriimtina situacija. Kita vertus, finansų ministrės tikinimu, būtina Seime kruopščiai padirbėti ir susitarti „dėl gero biudžeto“. Todėl esą dar yra laiko derinti projektą, dėl kurio galutinis balsavimas Seime galėtų įvykti po savaitės ar net dviejų.

Kritiką ministrei metęs Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys sakė: „Jūs savo plačia krūtine, atrodo, užstojate Vyriausybės planus ir nesėkmes“. I.Šimonytė į tai atsakė šmaikščiai, patikinusi, kad palaiko Vyriausybės korekcijas, kurias diktuoja nuotaukos tarptautinėje rinkoje. „Galiu turėti plačiausią pasaulyje krūtinę, tačiau neuždengčiau visų euro zonos problemų“, - šypsodamasi kalbėjo ji.

Paaiškino, kodėl pablogėjo prognozė

Premjeras Andrius Kubilius ragino Seimą atsakingai žvelgti į situaciją valstybėje ir priimti kitų metų biudžetą.

„Dažnai klausiama, kodėl buvo pakeista ūkio augimo prognozė prieš antrąjį biudžeto svarstymą? Niekam ne naujiena, kad ekonomikos reikalai Europoje nuo rugsėjo mėnesio buvo tas faktorius, kurie esmingai lėmė mūsų parametrų pokyčius. Taigi, tą nulėmė ne kokie nors mūsų reikalai, bet tas, kas vyko euro zonoje rugpjūtį-lapkritį, ir vyksta dabar. Kaltinti, kad mes į tai esame priversti atsižvelgti ir turime keisti prognozes savo, yra neteisinga ir nesąžininga“, - sakė premjeras.

Pasak jo, Vyriausybė priėmė atsakingą sprendimą dėl biudžeto – „tokį sprendimą, kokį galėjo priimti“.

A.Kubilius neatmetė, kad iki biudžeto priėmimo gali būti susitarta dėl vadinamojo „prabangos“ mokesčio įvedimo.

Balsuota dėl biudžeto priėmimo datos

Premjeras paragino Seimą dėl biudžeto galutinai balsuoti gruodžio 20 dieną.

Parlamentarų dauguma taip ir apsisprendė, nors opozicija siūlė grąžinti biudžeto projektą Vyriausybei ir po savaitės pakartoti antrąjį jo svarstymą.

61 balsais prieš 58 Seimas nusprendė palaikyti Vyriausybės vadovo poziciją. Dėl 2012 metų valstybės biudžeto priėmimo parlamentarai posėdyje balsuos gruodžio 20-ąją.

Išlaidos apkarpytos dar milijardu

Vyriausybė 2012-ųjų valstybės išlaidas šią savaitę pasiūlė „apkarpyti“ beveik 1 mlrd. litų.

Tai greičiausiai ne paskutinis 2012-ųjų biudžeto svarstymas Seime - po antrojo svarstymo parlamentarai jį gali vėl atiduoti Vyriausybei tikslinti, nes taupymo būdui, kurį siūlo Vyriausybė, dalis Seimo nepritaria. Kai kurie politikai siūlo įvesti vadinamuosius „prabangos“ mokesčius, tačiau jokiu būdu neatsisakyti pažado jau nuo sausio atstatyti sumažintas pensijas.

Vyriausybė pasiūlė vidutiniškai 4 proc. sumažinti visas valstybės išlaidas, įskaitant „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondus, o senatvės ir invalidumo pensijas atstatyti tik 50 proc. Taip tikimasi sutaupyti apie 1 mlrd. litų.

Nuo 4,7 iki 2,5 proc. sumažinus ūkio augimo prognozę, mažinamos mokesčių surinkimo prognozės.

Deficitas neviršija 3 proc.

Patikslintame 2012 metų biudžeto projekte dėl prognozuojamo lėtesnio ekonomikos augimo planuojamos pajamos sumažintos 944,3 mln. litų (3,6 proc.) iki 25,055 mlrd. litų, o išlaidos - 934,4 mln. litų (3,5 proc.) iki 25,774 mln. litų (su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis).

Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 719,1 mln. litų (1,4 proc. daugiau nei planuota spalį) - 3,6 karto, arba 1,841 mlrd. litų mažiau nei numatyta šių metų biudžete.

Planuojamos kitų metų valstybės biudžeto pajamos yra 5,2 proc. didesnės, o išlaidos - 2,3 proc. mažesnės nei numatyta šiemet.

Siekiama, kad kitų metų viešųjų finansų (fiskalinis) deficitas neviršytų 3 proc. planuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Spalį Seimui teiktame biudžeto projekte buvo numatyta, kad kitąmet fiskalinis deficitas neviršys 2,8 proc. BVP.

Numatomas 2012 metų Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas padidintas 9,8 proc. iki 9,435 mlrd. litų.


Šiame straipsnyje: biudžetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

tadas

tadas portretas
kas matet kokio dydzio yra ministres krutine?

Pikasas

Pikasas portretas
KAS VYKSTA MŪSŲ ŠALIES POLITIKOJE IR EKONOMIKOJE? I dalis Sunkiai buvo galima įsivaizduoti, kad demokratiją kuriančioje Lietuvoje po poros dešimtmečių būsimę panirę į tokią politinę- ekonominę makalynę iš kurios nebesugebame patys išsikrapštyti. Iš karto prisipažinsiu, kad niekad nebuvau politiku ar valdininku, o į "Politinės ekonomijos" kursą sovietmečiu žiūrėjau, kaip ir daugelis studentų, su tam tikra pašaipa. Žinoma, beveik laisvos rinkos šalyje viskas dabar yra gerokai kitaip, tačiau visokių problemų - daugybė ir šiandien. Kai kurios jų, manau, - gerokai dirbtinės... PASIAIŠKIKIME: Niekam nėra paslaptis, kad mūsų ekonominės galimybės yra labai susaistytos su padėtimi Pasaulyje, o ypač Europos Sąjungoje, kurioje esame. Kai buvo matomi artėjančios krizės požymiai, o Lietuvoje valdžią perėmė dešinės ir centro jėgos, bandžiau 2008 m. pabaigoje ir sekančiais metais aiškintis apie naujų mokesčių, jei tokių būtinai prireiktų, sklandžias įvedimo galimybes. Galėsiu vėliau tuos siūlymus priminti. Jie, manau, ir šiandien dar nepasenę. Tuomet vieši įvairių politikų ir ekonomistų siūlymai, deja, buvo gal net specialiai siūlomi labai nerealūs, gal tam, kad jie nebūtų priimami Seime ir Vyriausybėje. Daug kas, o vėliau ir šalies Prezidentė teigė, kad geriausias laikas tokiems jiems įvesti jau praleistas. Daug prie "pypkoriaus" valdžios buvo praleista, nepasirūpinta ir skolų krūvos palikta. Palūkanos už tas senas sumas ir šiandien mus už kojų žemyn traukia. Viena tokia reitingų pirmūnė V.Blinkevičiūtė sėdėjo tuščiame aruode, kur pro skyles švilpė vėjai ir siautėjo "graužikai". Vietoj pinigų žiojėjo duobės, kurias ir dabar tenka po truputį užpylinėti. Pavyko šį tą nuveikti ir šioje srityje, valdančiajai daugumai gan solidariai su profsąjungomis susitarus. Tad ir per giliausios krizės laikotarpį sugebėjome daugmaž išsaugoti lito stabilumą, kiek sumažintas, laiku išmokamas socialines išmokas ir atlygius. Daug kam nebuvo lengva diržus taip susiveršti, bet, sakyčiau, kelnės gėdingai nenusmuko. Dar neseniai optimizmo dėl artimiausios ateities būta daugiau. Ji nyko, kai ES, tai yra mes visi sužinojome apie katastofas žadančias Graikijos, Ispanijos Italijos, Airijos ekonomikose. Trumpai kalbant, daug kas panoro gyventi ne pagal savo išgales. KAS VYKSTA MŪSŲ ŠALIES POLITIKOJE IR EKONOMIKOJE? II Ko galėjo tikėtis tokia Graikijos valdžiukė? Kad šalis šimtamilijardine eurų suma bus sušelpta turtingesnių? O jei nebūtų pasigailėta? Betgi ir tie milijardai yra sunešti Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos ir kitų šalių mokesčių mokėtojų. Amoralu būtų graikams to nesuprasti. Tuo tarpu Lietuvoje jau ieškoma būdų kaip pasiekti eurozonos reikalavimų kriterijus. Graikų apgaulė mums ne pavyzdys. Lietuvos 2012 metų Biudžeto įstatymo svarstymas artėjo prie galutinės stadijos. Ir staiga, lyg perkūnas iš giedro dangaus sugriaudėta, kad ekonomikos augimas dėl tebęsitęsiančios europinės krizės nebus toks didelis, kaip tikėtasi. Ar tie nauji svarstymai labai tikslūs - vėlgi klaustukas. Esant Lietuvoje labai trapiai ir blogai koordinuotai valdančiai daugumai, naujo biudžeto pasitvirtinimas - būtų svarbus ne tik ekonominis, bet ir politinis akcentas. Labai abejoju ar tikrai buvo laikas kelti tokį didžiulį šurmulį, gal tam, kad A.Kubiliaus Vyriausybė galėtų įrodyti, kad ji labai sąžininga ir nieko slėpti net nesiruošia. Aukštoji politika - lanksčių kompromisų menas. Kirsti sau į ranką, tikintis kad ji užgis - nėra išmintingiausia... Betgi tai būtų netgi ne koks nusikalstamas kažko slėpimas, o tik pasikeitusių galimybių, jei tai reiktų, peržiūrėjimas. Remtis tik prognozėmis ir paleisti į liaudį sovietiškai politizuotos žiniasklaidos "džiną" gal nebuvo pats geriausias variantas. Nederėjo pamiršti, kad konstuktyvios opozicijos Seime iš esmės nėra. Ji sunkiu momentu ne tik neparems, o tik pastums, kad nuversti. Perskaitykime visokių bielinių , laučių, valatkų ir panašių rašinius ir viską suprasime. Net drebama iš nekantrumo... Kaip šiuo atveju elgiasi valdančios koalicijos partneriai ir aukščiausi šalies pareigūnai? - verta irgi aptarti. Nėra normalu, kai ilgą laikotarpį prieš Seimo rinkimus didžiausias dėmesys skiriamas pigių reitinginių taškelių medžioklei. Dirbti sąžiningai ir daug būtina "vardan tos...", o reitingai tada patys ateis. Rinkėjai doras pastangas sugebės įvertinti. KAS VYKSTA MŪSŲ ŠALIES POLITIKOJE IR EKONOMIKOJE? III dalis Vyriausybė prastų galimos naujos krizės bangos prognozių nutarė neslėpti. Sprendimus naujai svarstomam biudžetui tenka rasti skubiai. Finansų ministrė pranešė apie TS LKD siūlymą pakelti 2 procentais PVM mokesčius. Tai, manau, būtų pats solidariausias visos Lietuvos guventojų sluoksnių sprendimas. Tokio sprendimo įgyvendinimas taip pat labai daug pastangų ir lėšų nepareikalautų. Štai tada viskas ir prasidėjo. Koalicijos partneriai liberalai pasakė tiesiai, kad "neleis žlugdyti verslo ir jei nebus kitaip sutarta, koalicija žlugs". Prezidentė dar paaiškino, kad politikai jokiu būdu neturi teisės tarnauti verslo interesams. Tai, manau, dar didesnis absurdas. Verslas sukuria darbo vietas, sumoka liūto mokesčių dalį, o ekonomikos būklė praktiškai beveik tik nuo verslo būklės priklauso. Nei sveikatos apsauga, švietimas , valdininkija nesukuria produkto prekybai, o naudojasi verslo rezultatais. Būtina ryžtingai kovoti su šešėliniu verslu, bet tai atskira tema. Visokie ultimatyvūs liberalų gąsdinimai, priiminėjant naują biudžetą, buvo politiškai svarbūs. Visuomenė išgirdo, kad liberalai pasiūlė skolintis dar daugiau, negu buvo numatyta. Betgi tie dar papildomi skolinti milijardai grįžtu bumerangu. Juos ne tik reikėtų grąžinti, bet dar padidėjusios palūkanos mus galėtų visiškai pribaigti. Jau nekalbant apie tai, kad skolinimosi sąlygos būtų gerokai pablogėję, skolintojams matant, kad mes patys savo ekonomikos nepajėgūs suvaldyti. E.Masiulis, G,Steponavičius, A. Čaplikas ir kiti valdančios koalicijos vidiniai oponentai ir patys tą, manau gerai suprato. Tada prasidėjo blaškymasis, kuris kol kas atneša tik politinę žalą visai Lietuvai. Opozicija tuo sėkmingai naudojasi. Premjeras A.Kubilius, kaip įprasta, neišsakė jokių kategoriškų teiginių, o pasiūlė dėl to ir ano demokratiškai tartis. Lyg ir buvo nuspręsta, kad pusės dalies pensijų atstatymo gali tekti palaukti, t.y. vietoj anksčiau sumažintų 5 procentų bus gražinti tik 2,5 procento. Čia populistinį žodį tarė prezidentė Dalia Grybauskaitė - "negalima skriausti skurdžiausių"- pensininkų. Kas skurdesni? - pensininkai, bedarbiai ar tie, kurie augina daug vaikų, dar reikėtų aiškintis. Beje, mažų pensijų niekas nebuvo palietęs ir jos buvo ir bus mokamos tokios, kokios buvo. O gal būtent jų gavėjai gyvena už skurdo ribos? KAS VYKSTA MŪSŲ ŠALIES POLITIKOJE IR EKONOMIKOJE? IV dalis O gal būtent jų gavėjai gyvena už skurdo ribos? Vėliau buvo prisimintos visokių papildomų mokesčių įvedimo galimybės. Kairiųjų jėgų ideologai paaiškino, kad visi variantai blogi, o koks būtų geras? - pritrūko išminties pasakyti. Pagaliau kita populizmo nevengianti "viena iš trijų" Seimo pirmininkė Irena Degutienė prabilo apie prabangos mokestį ir tai pavadino didžiausiu solidarumu. Kai pradėta nuosekliai aiškintis apie progresyvinius mokesčius, nekilnojamo turto, prabangių automobilių, jachtų ir lėktuvų apmokestinimą, tai liberalai suklykė dar garsiau. Gal todėl, kad daugumas mokesčių paliestų vidutinį ir turtingųjų sluoksnį, kuris Lietuvoje yra dar labai plonas. Atseit, būkime solidarūs, bet neleisime savų skriausti. Gal šiuo momentu dar nevėlu grįžti bent prie vieno, papildomo PVM procento galimybės apsvarstymo. Turi ir liberalai pagaliau suvokti, kad kompromisai būtini ir iš jų pusės. Gan patraukliai atrodė viešai pasigirdęs aiškinimas, kad ne taip svarbu, koks PVM mokestis bus renkamas. Kur kas svarbiau, kad jis būtų vėliau teisingai gyventojams paskirstomas. Kai Lietuva pašiurpo nuo 3,4 mlrd litų "Snoro" "gudručių" padarytos netekties, tokie palinkėjimai atrodo labai svarūs. Ar bent įsivaizduojame, kokias didžiules skyles su tais , deja prarastais, milijardais galima būtų užkišti? Jei vargani "kontrolieriai" nesė į tą patį suolą su sukčiais - bankininkais, tai galima bus suprasti, kad teisėsaugai ir vėl kažko trūksta. O gal ji ir yra pati didžiausia skylė ar Achilo kulnas mūsų demokratijoje? Ta, galimai jau prarasta suma litais atrodo taip - 340000... Valstybės draudimo išmokos taip pat iš laikinai skolintų lėšų. Tas "laikinai" gali irgi ilgo proceso metais nusitęsti. Kas atgaus visą draustą indėlį galėtų striksėti iš laimės. O juk apie Antonovų "kreivą verslą" buvo daug kas žinoma dar iš anksčiau. Apibendrinant galima teigti, kad TS LKD koaliciniai partnetriai šiame politiniame - ekonominiame šurmulyje pasirodė visiškai prastai. Netgi opozicijos lyderiams vietos demagogijai mažai palikdami, nes sugebėjo tokių plepalų beveik visą nišą užimti.

X

X portretas
Pirmiausia reikia uždrausti tiesiogines transliacijas iš seimo,nes tada prasideda teatras.Tada išlenda "nusipelnę aktoriai" ,kaip mazuroniai,gražuliai ir dar daugelis kitų opozicionierių,kurie savireklamos tikslu trukdo posėdžiams ir konstruktyviam darbui.
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių