Bedarbiai gydytojus spaudžia atleisti nuo darbo

Kuo ilgiau išsilaikyti Darbo biržoje, ypač per šildymo sezoną, siekiantys bedarbiai nuo jiems nepatinkančių ir netinkančių darbų mėgina gintis gydytojų pažymomis. O kai kurie iš Darbo biržos jau išmesti gyventojai su gydytojų pagalba siekia grįžti atgal.

Paskutinis koziris – pažyma

Pas medikus – prašyti pažymos, atleidžiančios nuo darbo. Tokia tendencija pastaruoju metu stebima Panevėžyje, kur Teritorinė darbo birža gana sparčiai retina bedarbių gretas ne tik juos įdarbindama, bet ir išbraukdama iš sąrašų šiems atsisakius darbo bei už kitus nusižengimus taisyklėms.

„Keisčiausia, kad žmonės  prašo atleisti ne nuo konkretaus darbo, o apskritai nuo visų. Šiuo atveju kalbama ne apie neįgaliuosius, riboto darbingumo, o apie sveikus asmenis. Manau, kad kai kurie Darbo biržos klientai mūsų sąskaita tiesiog stengiasi išspręsti savo materialines problemas“, – „Sekundei“ sakė Panevėžio miesto poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja Marytė Zabulionienė.

Ji ir kiti jos kolegos medikai tikina tokių bedarbių įgeidžių netenkinantys. Pasak jų, pažymos apie sveikatos sutrikimus, lemiančius žmogaus galimybę dirbti tam tikrą darbą, paprastai išduodamos gydytojų komisijos sprendimu. Kai kuriais atvejais jas parašo ir šeimos gydytojai, jei  turi pakankamai duomenų, kad dėl savo sveikatos  būklės pacientas negalės atlikti tam tikro darbo.

Pavyzdžiui, turintysis stuburo išvaržą – dirbti kroviku. Panevėžio teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė stebisi, kad klientai prisimena turį rimtų sveikatos problemų tik susitikę su potencialiu darbdaviu arba tada, kai sužino, jog yra išbraukti iš bedarbių sąrašų.

„Jie mums pareiškia, kad darbo atsisakė ne šiaip sau, o dėl prasto regėjimo, nugaros, galvos skausmų ar kitų negalavimų, žada, kad tai patvirtins gydytojų pažyma“, – teigė pavaduotoja.

Tačiau Darbo biržos klientai įtaria, kad įstaiga yra susimokiusi su darbdaviais prieš juos ir dirba ranka rankon, kad tik daugiau jų išmestų tiesiog į gatvę. Jie nepatenkinti, kad visiškai neįsigilinama į individualų atvejį, visiems, siųstiems pas darbdavį, bet neįsidarbinusiems, klijuojama veltėdžių, norinčių būti valstybės išlaikytiniais, etiketė.

Nesiryžo užstoti bedarbės

Panevėžietė Vilma (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) po trejus metus trukusios registracijos Darbo biržoje šiemet spalį buvo išbraukta iš bedarbių sąrašų todėl, kad atsisakė darbo Norvegų valdomoje bendrovėje „Durapart“. Moteris tikina iš tiesų darbo neatsisakiusi, o tik darbdaviams užsiminusi turinti regėjimo problemų. „Kai įmonės personalo skyriaus darbuotoja pasakė, kad šiame darbe reikalingos geros akys, prisipažinau, kad sergu liga, dėl kurios kartais sutrinka regėjimas. Padarė įrašą, kad atsisakau darbo. Mėginau aiškinti, kad darbo neatsisakau, bet su manimi niekas nesileido į kalbas. Sako: eik ir aiškinkis į Darbo biržą. Ten pareiškė, kad esu išbraukta, ir taškas“, – pastaruoju metu dažnai  bedarbių pasakojamą istoriją dėstė moteris.

Vilma iš karto pasiduoti neketino. Ji kreipėsi į savo gydytoją, prašydama pažymos, patvirtinančios ligą. Medikė tokią išdavė, tačiau atsisakė patvirtini, kad dėl ligos Vilma negali dirbti jai siūlyto darbo bendrovėje „Durapart“. Bedarbė negalėjo pareikšti pretenzijų Darbo biržai ir pareikalauti atnaujinti registraciją. Viena nepilnametį vaiką auginanti Vilma vėl registruotis Darbo biržoje galės tik po pusmečio. Ji nebegaus socialinės pašalpos, neturės teisės į kompensaciją už komunalines paslaugas. Jeigu moteris nesusiras darbo, pretenduoti į valstybės paramą galės tik po metų. Pagal įstatymus, darbo biržoje užsiregistravusiam bedarbiui pašalpos pradedamos mokėti tik po pusmečio.

„Durapart“ vadovas Nerijus Olšauskas nenorėjo tikėti, kad personalo skyriaus darbuotojai  neatsakingai elgtųsi su Darbo biržos atsiųstais bedarbiais. „Jeigu žmogus sako, kad nori dirbti, niekas nerašys, kad jis atsisako. Kita vertus, mes nepriimame visų atsiųstųjų, o darome atranką. Mūsų įmonė nori darbščių darbuotojų ir sudaro sąlygas jiems užsidirbti“, – sakė jis.

Nuo darbo atleidžia vienetus

Panevėžio rajono poliklinikos gydytojai taip pat pajuto, kad Panevėžio teritorinė darbo birža retina bedarbių gretas. Bendrosios praktikos gydytoja (BPG) Lilija Kurpienė, dirbanti ir BPG komisijoje, sakė, kad pastaruoju metu atsiranda pacientų, prašančių pažymų Darbo biržai apie jų negalėjimą dirbti vienokio ar kitokio darbo.

„Šiandien tokią pažymą komisija išdavė vienai moteriai, kuriai Darbo birža siūlė siuvėjos darbą. Pacientė turėjo rimtų sveikatos problemų, dėl kurių ji būtų negalėjusi dirbti tokio darbo“, – pasakojo gydytoja. Ji paaiškino, kad tai – retas atvejis.

M.Zabulionienė  niekada neatsisako susirgusiems bedarbiams išduoti nedarbingumo pažymėjimų, kad jie galėtų pateisinti neatvykimą į Darbo biržą ar pas potencialų darbdavį. Gydytoja pagelbėja pacientui ir tais atvejais, kai yra abejonių, ar jo sveikatos būklė leis dirbti jam siūlomą darbą.

„Jeigu žmogui reikia atlikti tam tikrus tyrimus, išduodu pažymą, kad jis laikinai negali dirbti siūlomo darbo. Tačiau jokiu būdu nesutinku išduoti pažymos, jei žmogus reikalauja parašyti, kad dėl, tarkim, retkarčiais paskaudančios galvos jis apskritai negali dirbti jokio darbo“, – kalbėjo gydytoja.

Panevėžio teritorinėje darbo biržoje yra sudaryta komisija, kuri nagrinėja klientų skundus, tarp jų  – ir dėl išbraukimo iš bedarbių sąrašo. Įstaigos direktoriaus pavaduotoja A.Biguzienė sakė, kad tik vienas kitas iš išbrauktųjų vėl įtraukiamas į sąrašus.

„Sprendimus išbraukti priimam labai atsakingai“, – akcentavo ji. Pavaduotoja bedarbiams, kurie neturi neįgalumo ir kuriems nėra apribotas darbingumo lygis, bet kurie turi tam tikrų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti kokio nors darbo, pataria iš anksto pasirūpinti gydytojų pažyma.

Tuomet tarpininkas tiesiog nesiūlytų darbų, kurių klientas negali dirbti.

Taupo valstybės pinigus

Panevėžio teritorinė darbo birža šiemet kas mėnesį iš bedarbių sąrašų be teisės pusę metų registruotis išbraukia vidutiniškai po 200–400 gyventojų. Tai irgi prisideda prie nedarbo ir pašalpų gavėjų skaičiaus mažinimo. Miesto Socialinės paramos skyriaus duomenimis, šių metų spalio 1 dieną buvo gauti 1456 gyventojų prašymai dėl socialinės pašalpos. Tai – beveik 500 mažiau nei pernai tuo pačiu laiku.

„Šiemet daugiau žmonių įsidarbina. Bet tai, kad Darbo birža griežčiau elgiasi su nenorinčiaisiais dirbti, taip pat turi įtakos pašalpų gavėjų skaičių“, – sakė Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė. Jai pritaria ir Panevėžio rajono socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė. Rajone, šių metų spalio 1 dienos duomenimis, socialines pašalpas gavo 3699 gyventojai, pernai tokiu pačiu laiku – beveik 400 gyventojų daugiau. Kol kas nėra duomenų, kiek gyventojų mieste ir rajone gaus kompensacijas už šildymą.