Bažnyčia: lytinių ląstelių donorystė sukompromituotų donorystę

Lietuvos katalikų bažnyčia (LKB) teigia, kad lytinių ląstelių donorystės įteisinimas sukompromituotų visą donorystės idėją.

Su tokia pozicija atviru laišku į sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį kreipėsi Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

"Per dvidešimt Nepriklausomybės metų Lietuvoje organų ir audinių donorystė sunkiai skynėsi kelią į žmonių sąmonę bei realią praktiką kasdieniniame gyvenime. LKB svariai prisidėjo prie teisingos donorystės sampratos, praktikos sklaidos bei nuolat skatino ir palaikė kilnią donorystės misiją", - savo laiške rašo S.Tamkevičius.

Tačiau lytinių ląstelių donorystė, kuri siūloma Seimo svarstomame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte, pasak Bažnyčios atstovo, "iš principo negali būti vadinama donoryste tikrąja to žodžio prasme, nes ji nėra susijusi su gydymu".

"Ketinimai įteisinti lytinių ląstelių donorystę kelia daug etinių problemų, nes iš vaiko atimama prigimtinė, JT Vaiko teisių konvencijos pripažįstama, teisė žinoti savo biologinius tėvus. Be to, lytinių ląstelių "donorystės" atveju pažeidžiama santuoka kaip vyro ir žmonos nedaloma vienovė ir iškreipiama šeimos samprata", - teigia S.Tamkevičius.

Baigdamas laišką LVK pirmininkas užsimena, kad leidus lytinių ląstelių donorystę, Bažnyčia gali iš viso neberemti donorystės kaip tokios.

"Dėl kylančių moralinių prieštaravimų Bažnyčia ateityje mato apsunkintą tolimesnį bendradarbiavimą remiant ir palaikant donorystę. Susirūpinimą kelia tai, kad tokie neapdairūs valstybės veiksmai sukompromituos donorystę ir daug pacientų praras galimybę išgyventi", - laišką baigia LKB atstovas.

Seimas šiuo metu svarsto du alternatyvius projektus, kuriais būtų reglamentuojamas dirbtinis apvaisinimas.

Liberalusis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas leistų tiek vyriškų ir moteriškų lytinių ląstelių donorystę, tiek embrionų šaldymą. Konservatyvusis Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas tai draudžia, siūlydamas nustatyti, kad embrionų turi būti sukurta tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į gimdą, ir jų skaičius negali viršyti trijų.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo".

Jame numatomas moters dirbtinis apvaisinimas tik sutuoktinio lytinėmis ląstelėmis, taip pat nustatyta, kad tokiu būdu gali būti apvaisinamos ne vyresnės kaip 45 metų amžiaus moterys.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkst.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių