Banko ir oro bendrovės nesusišnekėjimas jaunavedžius pavertė skurdžiais (papildyta)

„Jei šita istorija būtų ne man nutikusi, nepatikėčiau, kad taip gali atsitikti. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad gyvenu tokioje atsilikusioje šalyje, kurioje bankui visai nerūpi jo klientai“, – teigia ką tik iš nemažai nervų pareikalavusios povestuvinės kelionės sugrįžusi mokytoja Audra (pavardė redakcijai žinoma).

Į JAV leidęsi jaunavedžiai dėl banko ir oro linijų nesusišnekėjimo buvo priversti mėnesį už Atlanto gyventi susiveržę diržus ir iš giminaičių malonės.

Tiek laiko bankas ir oro linijos nesugebėjo išsiaiškinti klaidos ir grąžinti į panevėžiečių sąskaitą permokėtų daugiau nei 6000 litų.

Moteris paskutinę birželio dieną iš „Travelpak“ oro linijų internetu užsisakė lėktuvo bilietus iš Londono į JAV.

„Iš savo kortelės pervesti pinigų už bilietus negalėjau. Pasirodo, galioja tokia keista tvarka, kad atsiskaityti galima tik iš kreditinės kortelės. Bet jeigu jau taip reikia, nieko nepadarysi. Iš savo kortelės pervedžiau daugiau nei 6000 litų į kreditinę, sumokėjau už bilietus, užsakymas buvo patvirtintas, bilietus atsispausdinau, tad likau rami“, – pamena Audra.

Nusikaltėlių kailyje

Jaunavedžių ramybė tęsėsi neilgai. Prieš skrisdami į svajonių šalį, panevėžiečiai dar užsuko kelioms dienoms pasižvalgyti po Londoną. Ten jų ir laukė šaukštą deguto į medaus statinę įkrėtęs nuotykis.

Liepos šeštąją nuvykę į Gatviko oro uostą lietuviai pasijuto tarsi didžiausi nusikaltėliai. Eilėje stovėjusi Audra su vyru apstulbo, kai apsaugos darbuotojai pareikalavo pereiti į kitas patalpas.

„Apžiūrėjo kiekvieną mūsų daiktelį lagamine – dovanėles draugams, drabužius, higienos priemones. Jaučiausi išniekinta vidury dienos. Supratau, kad yra kažkokių problemų dėl bilietų. Jokių kitų įtarimų sukelti mes negalėjome: abu šiaurietiško šviesaus gymio, į teroristus nė iš tolo nepanašūs, turėjome kvietimus į JAV, tiesiog buvome pora, vykstanti į povestuvinę kelionę“, – pasakojo moteris.

Audros spėjimai pasitvirtino. Oro uoste panevėžiečiai išgirdo, kad rankose laikomi 6399 litus kainavę bilietai tėra nieko verti popierėliai, nes bankas oro linijoms nepervedė pinigų.

„Negalėjome suprasti, kas vyksta. Pinigus juk buvome pervedę. Įtampos ir streso buvo užtektinai, vis dėlto 6000 litų – ne keli šimtai“, – pamena Audra.

Išleido paskutinius litus

Panevėžiečiai oro uoste išgirdo ultimatumą: arba dar kartą sumoka už bilietus, arba į JAV neišskris. Moteris dar vylėsi, kad atsiskaityti pavyks kreditine kortele, vis dėlto pati į ją prieš savaitę buvo pervedusi solidžią sumą. Tačiau pasirodė, kad joje pinigų nėra.

Jaunavedžiai ryžosi spjauti į pinigus ir kelionės už Atlanto neatsisakyti. Kad išskristų į JAV, Audra sumokėjo paskutiniais savo banko sąskaitoje turėtais pinigais. Jau sėdėdama lėktuve moteris dar vylėsi netrukus šiuos pinigus atgauti. Ji tikėjo, kad užteks bankui pranešti apie nesusipratimą ir šis netruks grąžinti antrą kartą pervestą sumą.
Tačiau atskridus į JAV prasidėjo ilgas ir nuobodus Audros susirašinėjimas su banku. Į pirmąjį nusiųstą prašymą pervesti į sąskaitą permokėtą dalį pinigų bankas atsakė apgailestaujantis, kad negalintis to padaryti.

„Swedbank“ atsiųstame paaiškinime teigiama, kad atsiskaitant mokėjimo kortele už bilietus pervesta suma buvo rezervuota ir turės būti nurašyta gavus patvirtinimą iš atsiskaitymo vietos. Kadangi moteris oro uoste atsiskaitė dar kartą, banko darbuotoja jai patarė tiesiog ten ir tikslintis, kaip bus grąžinta kredito kortelėje rezervuota suma.

Audra siuntė dar vieną laišką bankui. Šį kartą jos prašymas grąžinti iš kreditinės kortelės pinigus skambėjo kaip pagalbos šauksmas.

„Bijau, kad kreditinėje kortelėje rezervuota suma nebūtų išsiųsta į „Travelpak“ kompaniją, nes tokiu atveju už bilietus sumokėti pinigai dubliuotųsi. Prašau atšaukti rezervaciją, nes man reikalingi pinigai“, – rašė Audra.

Su banku nesusikalbėjo

Iš banko gautas dar vienas atsakymas jaunavedžius pribloškė. Nors Audra dar pirmajame laiške pranešė esanti JAV, banko darbuotoja jai siūlė nuvykti į artimiausią „Swedbank“ skyrių užpildyti prašymą raštu. Bankininkė klientams už Atlanto nurodė ir kitą išeitį – važiuoti į Lietuvos diplomatinę atstovybę JAV sudaryti įgaliojimo.

Tokia alternatyva nuskambėjo kaip pasityčiojimas.

„Mes – Atlantoje. Lietuvos ambasada – Vašingtone už 12 valandų kelio. Patekome į nepavydėtiną situaciją: svetimoje šalyje be pinigų. O bankas mums siūlo vykti kažin kur patiems spręsti savo problemos! Ar banko darbuotojai buvo sunku susisiekti su „Travelpak“, viską išsiaiškinti ir man grąžinti pinigus iš kreditinės kortelės? Kokioje šalyje mes gyvename, jei bankui tiek terūpi klientai?“ – piktinosi Audra.

Moteriai skaudžiausia, kad per visą susirašinėjimą bankas nė karto ne tik neatsiprašė už nesusipratimą, bet netgi jos nenuramino, nepaaiškino, kad, anksčiau ar vėliau, pinigai jai bus sugrąžinti. Anot Audros, visi atsakymai apsiribojo sausais, finansiniais terminais persunktais sakiniais.

„Norint suprasti, ką bankininkė norėjo pasakyti, turbūt reikia du universitetus baigti. Negi taip sunku suprantamai paaiškinti, kas atsitiko ir kada man sugrįš pinigai? O ką būtume darę oro uoste, jei nemokėtume anglų kalbos?“ – banko pozicija stebėjosi mokytoja.

Užuot JAV pamiršę kasdienius rūpesčius ir pasinėrę į malonumus, jaunavedžiai buvo priversti tapti skolininkais. Į bėdą patekusius panevėžiečius mėnesį finansiškai rėmė JAV gyvenanti giminaitė.

Pinigus jaunavedžiai atgavo tik grįžę į Lietuvą. Kad reikalai susitvarkytų, pakako tik vieno laiško „Travelpak“ kompanijai.

Moteris įsitikinusi, kad „Swedbank“ privalėtų jai atlyginti bent moralinę žalą. Tačiau bylinėtis moteris neketina.

„Dėl kokių 200 litų neverta nei laiko gaišti, nei nervų gadinti“, – mano Audra.