Baltijos šalyse nesaugiausiai jaučiasi latviai, saugiausi - estai

Šeši iš dešimties lietuvių jaučiasi saugūs dėl savo sveikatos, gyvybės, finansų ir turto, rodo „PZU Lietuva“ užsakymu" trijose Baltijos šalyse atliktas tyrimas. Saugiausi jaučiasi estai, o tarp latvių saugiai besijaučiančių tėra vos pusė.

„Šalyse, kuriose pragyvenimo lygis yra aukštesnis, saugesni jaučiasi ir gyventojai. Tačiau yra kitų veiksnių, turinčių įtakos saugumo vertinimui: pavyzdžiui, charakteris, požiūris į save ir supantį pasaulį. Saugumo jausmas pats savaime neatsiranda, todėl skatiname žmones galvoti, kad visų pirma kiekvienas savo saugumu turi pasirūpinti pats. Tik pats žmogus gali  prisiimti atsakomybę už savo sveikatą, turtą ar verslą“, - teigia įmonės generalinis direktorius Marius Jundulas.

Daugiausiai nerimo - dėl pinigų

Trijose Baltijos šalyse pastebėta bendra tendencija - žmonės nesijaučia saugūs finansiškai. 54 proc. lietuvių ir latvių bei 45 proc. estų pripažįsta, kad pinigai nesukuria saugumo jausmo. 21 proc. apklaustų lietuvių, 17 proc. latvių ir 12 proc. estų visiškai nesijaučia saugūs finansiškai. Tyrimas atskleidė ir netikėtų rezultatų: Latvijoje tarp jaunesnių nei 25 m. žmonių tik 5 proc. jaučiasi visiškai netikri dėl savo finansų. Neužtikrintumas auga didėjant respondentų amžiui, pavyzdžiui, kiekvienas vyresnis nei 61 m. gyventojas finansiškai jaučiasi visiškai nesaugus.

Aštuoni iš dešimties respondentų Estijoje pripažįsta, kad jaučiasi saugūs dėl savo turto, kai kitose Baltijos šalyse ši proporcija tesiekia šešis iš dešimties. Be to, visiškai saugių dėl savo turto žmonių skaičius Estijoje yra dvigubai didesnis nei Latvijoje ir Lietuvoje.

"Saugumo jausmas yra esminis kiekvienam žmogui, jo visapusiškam ir kūrybiniam vystymuisi, gebėjimui dirbti, žaisti ir mylėti. Jis svarbus ir valstybės mastu: kuo saugiau jaučiasi individai, tuo naudingiau tai yra šalies vystymuisi. Saugumo jausmas grindžiamas individualia patirtimi: ar stabili kasdienė aplinka (nuspėjami tėvai), ar yra pakankamai išteklių kiekvienai iškilusiai problemai išspręsti. Kur nėra stabilumo ir išteklių, saugumas yra neįmanomas', - teigia  Ansis Jurgis Stabingis, Latvijos psichoterapeutų asociacijos prezidentas.

Dėl savo sveikatos nesaugiausiai jaučiasi latviai

Daugiausiai nerimo kaimynams latviams kyla dėl jų sveikatos. Kas šeštas latvis pripažįsta, kad šiuo metu jis nėra ramus dėl savo sveikatos. Priešinga situacija yra Estijoje, kur dėl savo sveikatos nerimauja dukart mažiau žmonių.
Latviai yra susirūpinę ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl gyvenimo apskritai. Net pusė Latvijoje gyvenančių žmonių  prisipažino nerimaujantys dėl savo gyvenimo, kai tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje tokių buvo tik 38 proc. Žmonių, kurie savo gyvenimą laiko visiškai saugiu, skaičius yra maždaug vienodas visose Baltijos šalyse - apie 10 proc.

Apie tyrimą:
Apklausą 2012 m. lapkričio 17 d. - gruodžio 20 d. atliko tyrimų bendrovė „Sprinter tyrimai“. Apklausti Latvijos, Lietuvos ir Estijos piliečiai, kurių amžius yra 15-75 metai. Kiekvienoje šalyje buvo pakalbinta maždaug po tūkstantį gyventojų.


Šiame straipsnyje: lietuviailatviaiestaisaugumas

NAUJAUSI KOMENTARAI

vale

vale portretas
man atrodo estija turi but mums pavyzdys.ji visada gerai tvarkesi savo salyje ir zmones ten gerai gyveno.iki euro ivedimo

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
22 metus Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių. Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės. Kai ... Anglijoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus: - pieno 1 litrą; - miltų 1 kilogramą; - cukraus 1 kilogramą; - 6 kiaušinius; - aliejaus 1 litrą; - dyzelino 1 litrą. Tai ... Lietuvoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka. (Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys) Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir mūsų tėvai pensininkai. Partinių gaujų dėka, Lietuva tapo netinkama žmogui gyventi. Neregėto masto emigracija tai byloja. Visos partinės gaujos, prisidėjusios prie Lietuvos naikinimo, turi būti išformuotos.

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
Štai keletas skaičių, kurie akivaizdžiai rodo vis didėjančią priespaudą Lietuvoje. 2009 metais partinės gaujos sukčiai įvedė neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) skaičiuoklę ir dabar kai pajamos yra 3150 litų ir daugiau, tai NPD = 0 !!! Nuo tada, dabar ... Kai MMA 800 litų, tai darbininkui į rankas teko 85% atlyginimo. Kai MMA 850 litų, tai darbininkui į rankas teko 84% atlyginimo. Kai MMA 1000 litų, tai darbininkui į rankas tenka 82% atlyginimo. Tai reiškia, kad ... Didinant MMA, „nepastebimai” didėja mokesčiai silpniausiesiems Lietuvoje. Anglijoje ... Rugsėjo mėnesį darbininkui į rankas teko 90% nuo mažiausio darbo užmokesčio. Balandžio mėnesį darbininkui į rankas teks 93% nuo mažiausio darbo užmokesčio, padidinus NPD. NPD Anglijoje didinamas kasmet, nuvertėjant pinigams, brangstant prekėms. Anglijoje NPD apie 2830 litų per mėnesį. Balandį NPD bus apie 3300 litų per mėnesį. Nuo šios sumos nėra atskaičiuojamas joks mokestis: -nei valstybinei mokesčių tarnybai; -nei socialiniam draudimui. (Tai yra 2013 sausio mėnesio tyrimo duomenys) Maisto ir daiktų kainos apytiksliai sutampa su lietuviškomis. Lietuvos gyventojai drabužius ir avalynę perka Anglijoje. Labai blogai atrodom ES “bendrijoje”. Partinių gaujų sukčiai naikina Lietuvą iš seimo bunkerio. Negerai. Partinių gaujų dėka, Lietuva tapo netinkama žmogui gyventi. Neregėto masto emigracija tai byloja. Taigi ... Visos partinės gaujos, prisidėjusios prie Lietuvos naikinimo, turi būti išformuotos.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių