Baltijos jūra – ant ekologinės katastrofos slenksčio

Praėjusią savaitę Helsinkyje Baltijos regiono valstybių vadovai svarstė, kaip gelbėti labiausiai užterštą pasaulio jūrą. Didžiosios Britanijos laikraštis „The Independent“ rašo, kaip ji atsidūrė ant ekologinės katastrofos slenksčio.

Beveik išnykusios rūšys

Penki pilkieji ruoniai, kurių galvos kyšo iš sniego, pradeda savo populiacijos atkūrimą Baltijos jūros Lenkijos pakrantėje.

„Mes nežinome visų priežasčių, kodėl ruoniai dingo iš Lenkijos pakrantės, – sakė Gdansko universiteto biologė Iwona Pawliczka. – Prieš šimtą metų Baltijos jūroje gyveno maždaug 100 tūkst. ruonių, o devintame dešimtmetyje jų skaičius sumažėjo iki 2-3 tūkst. Prie to prisidėjo ir medžioklė, ir cheminiai teršalai, kurie padarė pateles nevaisingas ir beveik sunaikino populiaciją.“

Šalia Švedijos krantų šiandien gyvena maždaug 20 tūkst. ruonių, o prie Lenkijos – vos kelios dešimtys.

Jūros tyrimų bazėje Helo pusiasalyje gyvena ruonių patelės Ania, Eva, Agata, Unda ir Marina. Visos jos laukiasi ruoniukų. Lenkijos mokslininkai puoselėja viltį atkurti šių gyvūnų populiaciją.

Jūros kiaulių, anksčiau gausiai gyvenusių Baltijos jūroje, likimas yra dar liūdnesnis. Medžiotojai, žvejų tinklai, cheminės atliekos ir triukšmas juos beveik išnaikino. Baltijos vandenyse jų teliko 250. 2008 m. ši rūšis buvo paskelbta beveik išnykusia.

Labai pažeidžiama ekosistema

Baltijos jūrą supa devynios valstybės: Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Švedija, Suomija, Rusija, Lenkija, Vokietija. Jos pakraščiuose gyvena 16 mln. žmonių.

Baltijos jūra yra palyginti maža, negili ir uždara. Pasak ekspertų, jos galimybės išnešti teršalus į Šiaurės jūrą ir toliau yra labai ribotos. Todėl jos ekosistema yra labai pažeidžiama.

Laivyba Baltijos jūroje yra labai intensyvi. Radarai rodo, kad kasdien jūrą skrodžia maždaug 2 tūkst. laivų.

„Mums pasisekė, kad iki šiol pavyko išvengti stambaus degalų išsiliejimo Baltijoje. Ji yra atidžiai stebima“, – sakė Gdynės uosto vadovas Andrzejus Kaleta. Keletą kartų per savaitę iš uosto pakyla sraigtasparniai, ieškantys taršos požymių Lenkijos teritoriniuose vandenyse.

Tačiau ekologinis pavojus turi gilias ir senas šaknis. Praėjusią savaitę Švedijos televizija apkaltino Rusiją, kad ji 1991-1994 m. prie Gotlando salos išmetė cheminių ginklų ir radioaktyvių atliekų. Ekspertus baugina ir Baltijos jūros dugnu tiesiamas dujotiekis „Nord Stream“.

Dugnas virsta dykuma

Tačiau Gdansko universiteto profesorius Maciejus Wolowiczius teigia, kad didžiausią grėsmę kelia kompleksiniai organiniai procesai, kurie išsiurbia iš vandens deguonį. Dėl to kaltinamos į jūrą išmetamos trąšos. Fosfatai ir nitratai skatina dumblo augimą, kuris naikina deguonį, o kartu ir gyvybę jūros dugne.

„Tai tarsi dykumos formavimasis Baltijos jūros dugne, – paaiškino M.Wolowiczius, ragindamas geriau šviesti visuomenę. – Įstatymai ir reguliavimas yra svarbūs, bet vien jų nepakaks, jeigu žmonės nesupras, kaip jų veiksmai įtakoja aplinką.“

Parengė Julijanas Gališanskis


Šiame straipsnyje: Baltijos jūraekologija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių