Aviacijos sutrikimai priklausys nuo daugelio sąlygų

Geologai pritaria, kad ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje gali trukti ne vieną mėnesį, tačiau ar tai ilgai trikdys aviaciją, priklauso nuo išsiveržimo intensyvumo ir nuo meteorologinių sąlygų.

Lietuvos Geologijos ir geografijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Valentinas Baltrūnas sakė, kad vulkano Islandijoje išsiveržimas gali trukti dar labai ilgai - nuo kelių dienų iki kelių ar net keliolikos mėnesių.

Kita vertus, atkreipiamas dėmesys, kad paprastai tik pirmajame išsiveržimo etape kietųjų dalelių išmetimas į atmosferą yra pats intensyviausias. Vėliau jis pradeda slopti. Tiesa, šis procesas irgi gali užtrukti ne vieną dieną ar savaitę.

Be to, būna ir išimčių iš šios taisyklės - vulkanų išsiveržimai tolydžio intensyvėja. Kai kurie Vakarų mokslininkai atkreipia dėmesį, kad taip atsitiko ir su ugnikalniu Islandijoje.

Kol kas, anot geologo, sudėtinga pasakyti, kiek dar laiko truks išsiveržimas.

V.Baltrūnas sutiko su Islandijos geologų išvada, kad dar sunku prognozuoti ugnikalnio judėjimą ir aktyvumą. Pasak Islandijos universiteto geologo Tumio Gudmundssono, išsiveržimas gali baigtis ir rytoj, bet gali trukti ir mėnesių mėnesiais, jeigu ne metų metus.

Paklaustas, ar užsitęsus ugnikalnio išsiveržimui Europa ilgą laiką kentės nuo aviasusisiekimo trikdžių, V.Baltrūnas atsakė: "Tai priklauso ne tik nuo paties išsiveržimo intensyvumo, bet ir nuo meteorologinių sąlygų - vėjų greičio ir krypties, situacijos viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Ilgalaikių tokio pobūdžio prognozių padaryti neįmanoma. Reikia tiesiog akylai sekti situaciją ir kas tam tikrą laiką vis pakoreguoti prognozes, atsižvelgiant į minėtąsias aplinkybes".

Pasak geologo, į tai, kiek vulkaniniai pelenai trikdys susisiekimą oro transportu Europoje, pirmiausia turi atsakyti meteorologai, atmosferos specialistai.

Lietuvos hidrometeorologai teigia kas šešias valandas gaunantys vis patikslinamą informaciją iš Londone įsikūrusio pasaulinio meteorologijos centro, kuris savo ruožtu gauna ir susistemina informaciją iš dirbtinių palydovų. Vadovaujantis ja, yra modeliuojamos situacijos atmosferoje artimiausiam laikotarpiui ir pagal tai teikiamos rekomendacijoms dėl orlaivių skrydžių.

"Ugnikalnių išsiveržimai yra labai dažni pasaulyje ir jie nėra kažkoks stebuklas, nebent būtų nepaprastai stiprūs. Kiek mes žinome, pastarasis išsiveržimas geologiškai niekuo ypatingu neišsiskiria", - tikino V.Baltrūnas.

Islandijoje išsiveržęs vulkanas yra po ledynu. Ištirpęs ledas pavirto vandeniu, susimaišė su karšta lava ir toks sprogstamasis užtaisas šovė kietąsias daleles aukštai į orą. Tačiau spėjama, kad jų išmetimo intensyvumas mažės tolydžio mažėjant ištirpusiam ledynui.

Kita vertus, pasak geologo, vulkano Islandijoje išsiveržimas "ypatingas tuo, kad palietė tiek daug kraštų Vakarų civilizacijoje, tiek daug žmonių, sutrikdydamas įprastą gyvenimo ritmą".

Bet tą nulėmė ne pats geologinis išsiveržimo procesas, kiek meteorologinės sąlygos, pirmiausia, stiprus šiaurės vakarų vėjas viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, kuris ir atnešė tas daleles į didžiąją dalį tankiai apgyvendintos ir civilizuotos Europos.

"Tokių ir panašių gamtos kataklizmų pasitaiko. Lietuvoje, beje, irgi. Pamenu, mano vaikystėje į Lietuvą pietų vėjas atpūtė didžiulius kiekius pakelto dirvožemio iš Ukrainos. Kelias dienas buvo labai dulkėtas oras, vėliau nulijo purvinas lietus ir visa tai pasibaigė", - prisiminė brandaus amžiaus V.Baltrūnas.


Šiame straipsnyje: aviacijaugnikalnis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių